Pradėsiu nuo citatos:
Mes nežinome kam, bet gyventi,
Kurt ir juoktis pasauly - puiku;
Nes ir tai, ką mes esam iškentę,
Vienąsyk prasiveržia džiaugsmu.
Vytautas Mačernis
Gyventi reikia taip, kad būtų, apie ką rašyti. Nebūtinai reikia rašyti apie save, bet kūryba yra kažkas nepaprasto, kažkas tokio, kas padeda įprasminti save. Todėl egzistencialistiniai Mačernio eilėraščiai man ypač patinka.
Taigi, šiandien skaičiau daug eilėraščių. Tiek savo senos kūrybos, tiek Mačernio, Miškinio eilių. Man iki jų lygio dar toli. Seniau dar būdavo noras kurti, bei kūrybos procesas visai puikiai pavykdavo. Dabar yra noras kurti, bet sunkiai galvoje eilės eiliuojasi. Žinoma, gal grupės Nahash muzika trukdė kūrybiniui potencialui, bet perjungiau muziką, paskui net išjungiau, o mintis vos vos dėlioju. Kažką ir sudėliojau apie muziką, kūrybą, jausmus, bet ale taip gėda ištraukti eilių į dienos šviesą, tai sakau, paslėpsiu kol kas kompe šį kurtą eilių. Jei pagimdysiu "geresnių" - įmesiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą