Nyčė yra pasakęs: tapk kuo esi. Trijuose žodžiuose slypi gili prasmė. Kaip galima tapti tuo, kas esi, jei tu esi tas kas esi? Painūs žodžiai, bet prasmė aiški - suprasti, kas esi viduje, priimti save tokį, koks esi - su visokiomis keisčiausiomis mintimis, planais, vizijomis, emocijomis (kad ir kaip baisu kartais tai bebūtų).
Kovo 11d. - Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo diena. Šiandien, be abejonės, vyks žygiai miestų gatvėmis, kuriose bala žino kas žygiuos. Žinau, kad žygiuos lietuviai, latviai, lenkai (?), hm, gal ir rusai prisidės.
Vakar dviese stovėjom prie namo, kai priėjo apygirtis vyriškis tiesiog norėdamas draugiškai pašnekėti kol laukia draugo. Paklausė: "ar nepykstat, kad čia taip priėjau ir kalbinu?". Atsakiau: "žinoma, ne, miela girdėta lietuviškai kalbant čia, Vilniuje, o ne rusiškai ar lenkiškai kalbant". Žmogus pasisakė savo vardą, pavardę, skambėjo lietuviškai ir jis pats tuo didžiavosi.
Giliai širdyje neturiu nieko prieš nei prieš lenkus, nei prieš rusus. Žinau, tik vieną, kad žmogus yra žmogus ir turi savo teises bei laisves nepriklausomai nuo tautybės, rasės ir pan. Žinoma, jei lenkai pradėtų Vilniuje šūkauti ką nors įžeidžiančio Lietuvą, stočiau į tų pusę, kurie būtų pasiryžę jiems išmalti marmūzes.
Vos atsikėliau ir kilo noras sudalyvauti eisenoje, kurioje žygiuojama su Lietuvos vėliavomis. Kažkiek ir tingiu, reiktų centran vykti, paskum žygiuoti kartu su kitais. Noras praeina. Ateina noras pabūti gamtoje, pakvėpuoti grynu oru, paklausyti švarių miško garsų. Kai gerai pagalvoju, tai suprantu, kad man labiau priimtina pabūti gamtoje, negu miesto gatvėse žygiuoti šurmuly. Jaučiu, ko noriu, bet planų kol kas nesukūriau, ką kelintą valandą veiksiu, bus matyt. Mėgaujuosi laiko tėkme. Kas ramus, tas stiprus. Tikrasis "aš" - nenoriu rašyti apie savąjį "aš", manau, kad iš mano tinklaraščio įrašų matosi, kas per paukštis esu. Linkiu kiekvienam laimės bei atradimo džiaugsmo, atrandant savo tikrąjį vidinį "aš", ištraukiant į dienos šviesą ir su juo sutariant. Prie pradioje įrašo minėtos frazės "Tapk, kuo esi" noriu pridurti kitą: "Sutark su tuo, ką atradai, tapęs savimi". Bet čia jau kita potemė, nenukrypsiu į ją.
Kada galima pajausti, kad esi savimi - kai juntama ramybė, užtikrintumas tuo, ką darai, pasitikėjimas savimi ir kitais, tikėjimas ateitimi...
Kaip atrasti vidinę savastį? Reikia įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus, į tai ko organizmui trūksta. Pvz.: noriu silkės - suvalgau. Noriu paklausyti sunkesnės muzikos - paklausau. Noriu pasakyti žmogui, kad aš esu suirzęs, nes kitas elgiasi taip ar kitaip - ir pasakau. Noriu surašyti mintis į tinklaraštį - surašau. Baigėsi poreikis rašyti - baigiu įrašą. Iki.
