Va57d., truputis tamsos

Dedu į savo blogą šį avantgarde black metal žanro kūrinį, nes kaip tik neseniai baigiau jį klausyti. Tikras dainos pavadinimas "Cogito ergo sum", tik į jūtūbę kažkoks neišmanėlis keldamas padarė klaidą. Albumo pavadinimas F51.4 reiškia psichikos sutrikimą - siaubą miegant.

Pasidalinsiu mintimis, kodėl šį kūrinėlį keliu į savo blogą. Pirmiausia, black metal žanro muzika nėra pati švelniausia, palyginus su popsu - tikra tamsuma. Toliau kyla klausimas: kodėl klausau tokios muzikos? Nesu ten koks nors satanistas, šėtono garbintojas ar pan., bet klausau muziką vien todėl, kad gerai skamba, kad padeda atpažinti savo emocijas, jas neutralizuoti. Paklausęs "blekiuko" nurimstu, jei būnu ant ko nors supykęs, tartum muzika padeda išsiurbti pyktį. O jei šiuo atveju būdamas piktesnėj nuotaikoj bandyčiau klausyti linksmos popsinės dainelės, tai jausmas nebūtų normalizuotas, o tik išstumtas iš sąmonės lauko, ir pasąmonėje lauktų progos prasiveržti su didžiausiu griausmu. Kaip tik už lango griausmas iš apniukusio dangaus.

Siaubas miegant: kelis kartus esu pajutęs šią būseną, bet trumpai ji trukdavo ir dažniausiai aplankydavo vaikystėje. Panašu į paniką pusiau miegant/pusiau būnant atsibudus, bet tai nėra tas pats, kas sapnuoti košmarą ir iš jo pabusti. Gaila, kad nemoku vokiečių kalbos, nes dainos, kurių dabar klausau, dainuojamos vokiškai, gal ką nors daugiau apie siaubą miegant sužinočiau.

Hm, į blogą visko parašyti negaliu (todėl kai kurias mintis nutyliu), nes daug kas yra asmeniško, ne viešai publikai pasakojama. Tuo tikslu naudodavaus dienoraščiu, kurio neberandu šiuo metu. Arba man jau atminties sutrikimai rimti, arba kažkur labai slaptai nukišau - kas mažai tikėtina, nes jis užrakinamas, arba kažkas pasiskolino :/. Žiauriausia, kas gali būti, kai savą dienoraštį, su visom mintimis ir jausmais kas nors pasiskolina.

Gaila, kad neturiu sutvarkytos garso aparatūros automobilyje, o tai kartais vienas būdamas ir automobilyje pasiklausyčiau Black metal'o.

Va56d., kelionė iki miškelio su fotiku

Šiandien pavakare galvojau ką veikti ir sugalvojau: su dviračiu nuvažiuoti iki miškelio ir pafotografuoti makro nuotraukų. Taip ir padariau. Rezultatai žemiau :)

Va53d., paskutinių dienų apžvalga

Praėjo 12 dienų, kai nepapildžiau šio blogo. Kol kas - vasaros nebloginimo rekordas.
Daug ko įvyko per tas dienas. Nesėdėjau rankų sudėjęs.


Liepos 12 d. surengiau legendinę kelionę dviračiu, pats vienas! Pirmiausia nuvažiavau iki Bubių, tada dviračių taku link Kurtuvėnų lėkiau, keliukas smagumo nerealaus. Iš išorės apžiūrėjau seną smuklės pastatą, kuri stovi prie kryžkelės, kurioje seniau kirtosi keliai vedę iš Vilniaus Rygon ir iš Šiaulių Žemaitijos gilumon. 21d. teko apžiūrėti smuklę iš vidaus ir paragauti Kurtuvėnų Smuklės kaimiško gyvo alaus.

Apžiūrėjau Kurtuvėnus ir važiavau toliau.

Nulėkiau iki Karalių kalno (nieko įspūdingo, visas žolėm ir medžiais apaugęs, net normalaus keliuko į jį nebuvo), po to aplankiau Linartų akmenį (įspūdingesnis ir mitologinę reikšmę turintis riedulys). Kadangi buvau pavargęs ir savo visą maistą suvalgęs, kurio buvo viena bandelė, tai smigau į mišką skabyt mėlynių ir žemuogių. Susižadinęs apetitą uogom lėkiau iki Ventos - Dubysos perkaso (panašu į ilgą kūdrą).

Istorinais duomenimis Rusų kareiviai kasė platų kanalą Dubysos - Ventos upėmis 1825-31m., bet sukilimas viską sutrukdė ir darbai buvo nutraukti. Jei būtų pavykę darbai tai nuo Nemuno krovininiai laivai iki 40 tonų būtų galėję plaukti iki Baltijos jūros Dubysos ir Ventos upėmis, nes tada Klaipėdos kraštas Prūsijai priklausė.


Kelias atgal buvo įdomus irgi, per miško šunkelį važiavau link Pašvinio pakeliui radau aviečių, medžiotojų namelį apžiūrėjau, net buvo užlipęs iki kabinos, tik užrakintas buvo. Šiaip taip radau privažiavimą prie Pašvinio paplūdinio, porą minučių pasimaudžiau (nejaukus ežeriukas, nors ir šiltas vanduo) ir lėkiau atgal namo, tiksliau - slinkau, nes jėgų turėjau mažai.

Pašvinys

Va, o dar liepos 14 ir 21 dienom su dviračiu buvau nulėkęs iki Geluvos ežero. 21 d. dviračiais su Laimonu irgi lėkėm Bubių-Kurtuvėnų dviračiu taku, tik po tiesiai iki Geluvos. Vakar maudžiaus Gudeliuose, tik skirtumas, kad su mašina važiavau. O šiomis dienomis vanduo koks šiltas, tiesiog labai labai.

Liepos 15-18d. savanoriavau festivaly Velnio Akmuo 2010. Įdomu buvo, nes pamačiau ir išgirdau daug trash/black/death metal grupių ir visa tai nemokamai! Kaip nemokamai - pats pinigų nemokėjau, tik padėjau darbuotis: įrengti parkavimo aikštelę, sustatyti palapines, paruošti laužavietę, pastovėti automobilių aikštelėje parkavimosi metu...
Kokia dar nauda: savanoriavimo patirtis renginio metu ir prieš jį, gavau raudoną maikę, raudoną apyrankę (kurią dabar naudoju kaip knygos skirtuką). 16-17 d. keli bokalai alaus nemokamai ir 30 Lt kasdien maistpinigiams.
Šiaip buvo ir minusų: kartais slampinėjom be veiklos, 15d. kentėm alkį, vakare tik gavom pavalgyti kelis šašlykėlius ir po porą dešrelių.
Viską sudėjus vistiek džiaugiuos, kad pabuvau savanoriu VA 2010.


Su grupe Tankard.

O koks karštis šiomis dienomis: siaubas, vakar vidurnaktį buvo 26 C. Bandžiau slėptis rūsy, tenai tik 20 C. Rūsy neįdomu, ilgai nebuvau. Žiemą 20 C - labai šilta, o vasarą oho koks vėsumas.

Per Liepos mėnesį jau perskaičiau vieną knygą: E.M. Remarko "Mylėk savo artimą". Kelios citatos:

x Drąsa - gražiausia jaunystės puošmena.
x Rusijoje vyrai gali verkti ir vistiek likti vyrais narsuoliais.
x Miestas atrodo priešiškas tol, kol jame nepavalgai ir neišgeri.
x Gera atmintis yra draugystės pagrindas ir meilės pražūtis.
x Viskas laikina, net tai, kas trunka visą gyvenimą. (Ši labiausiai patiko).

Va41d., Gudeliai

Sekmadinis. Nuo popietės iki vakaro su draugais ir broliais praleidau prie Gudelių ežero. Vanduo šiltas buvo, o ir diena tokia karšta, beveik be vėjo. Vienintelis minusas: nelabai geras privažiavimas prie ežero.

Va40d., šeštadienis, 2/5 vasaros jau prašiuoliavo

Per šešias pastarąsias dienas jokio įrašo nepalikau šiame bloge. Vasara...
Ką nuveikiau per pastarąsias dienas? Nieko ypatingo:savo mašiniukui padariau nedidelį kosmetinį remontą, baigiau skaityti knygą "18 parų po žeme" ir pradėjau dvi naujas skaityt: "Mylėk savo artimą" bei "The Game". Žvejybą išvis apleidau, nuo birželio 25 dienos nebuvau meškerės į rankas paėmęs. Shame on me.
Šiandien diena be debesų, daba jau 25C, o orelis.lt praneša 29C, rytoj 31C. Reiktų degintis kur nors paplūdymy, prie ežeriuko leisti laiką, bet neaišku kaip čia gausis. Vuo, bent vakar buvau prie Galvės ežero. Futbolo kamuoliuką paspardėm, pasipliuškenom. Du draugus mokinu plaukti, vienas (Justins) padarė gerą pažangą, antras (Rolkis) truputį tingėjo, plūduriavo vietoj nieko nebandydams ir skundės kaip jam neišein plaukt :)).
Užvakar važiavau su dviračiu iki Salduvės piliakalnio, nuvažiavau ir į seną gerą vietelę, kurią vadinam "miškelis". Oi, kiek uodų buvo, tik prisėdau pasigrožėti pievele prieš miškelį ir tuoj tuntas uodų apipuolė, siurbė kraują. Paskui įsiklausiau į miško ošimą ir supratau, kad tai galybės uodų dūzgimas, teko nėšdintis iš ten.
Užužvakar buvo daug skubėjimo, laiko laisvo kelias akimirkas teturėjau. Dar tokia suknista senė čigonė ar žydė perpiet nuotaiką sugadino, priėjusi ir pradėjusi keiktis nei iš šio, nei iš to, teko atsikelti nuo suoliuko Vilniaus senamiesty už Rotušės ir eiti toliau. Nepatenkinta gyvenimu... būtų buvus vyras, tai kai būčiau vožęs. Rimtai supykino.

Va34d., vėl dviračiu po Šiaulius

[Diena, kai buvau kaime, rinkau kolorado vabalus, vagojau daržą, pykau, važiavau su dviračiu iki prūdelio, gėriau "Carlsberg" skarbą ant Pakartuvių kalno šlaito, išmatavau Šiaulių bulvaro ilgį]

Klausau švediško viking-folk stiliaus metalo. Blynai, gerai taško. Kartais duslus vokals "užgraulina". Kaip ir visks normaliai. Kodėl klausau metal žanro muzikos. Nu kurmis, todėl kad patinka ir kad padeda jausmus išventiliuoti. Kai įsijaučiu į muziką, suraukiu veidą ir bandau įsiklausyti į kiekvieną dainos skambesėlį, va tada ir atslūgsta net įkyriausi jausmai.

Šiandien stebėjau vieną sceną, kai nuvažiavau prie Prūdelio ir atsisėdau į tokią vietą, kad beveik visą prūdą mačiau [Pakartuvių kalno šlaitas, tarp dviejų beržų ant nupjauto beržo kelmo]. Pirmiausia pastebėjau, kad prie Prūdelio vaikšto mergina ir kažko laukia, kažkam "majakina" kartais ir vaikšto pirmyn atgal. Taip laukė apie 20 min., tada pamatė, tai ko laukė - kažkokį berną, kuris ką tik iš vandens buvo išlipęs ir draugs šalia stovėjo. Tas jos lauktasis priėjo prie merginos, apkabino ir po to pradėjo save trinti į merginos palaidinę, nu tipo, pasinaudojo kaip rankšluosčiu. Blynai, pagalvojau, tokia nepagarba. Ką pati mergina kaži galvojo? Gal jau prie tokių poelgių pripratus ir tik džiaugiasi "vaikiną" turėdama? Po penkių minučių jie atsisveikino, mergina patraukė link stotelės o vaikinas su draugu į priešingą pusę...
P.S. stengiuosi keiktis lietuviškai, todėl vietoj kai kurių negražių keiksmų naudoju žodžius "kurmis" ar "blynai". Mėgstamiausias keiksmas - "kurmio namo blynai" :).

Va32d., ilgai trukusi diena

Vis dar trisdešimtoji vasaros diena. Ši diena man truko ilgai, nes daug skirtingų veiklų veikiau: rašiau finansinę ataskaitą (norėdamas miego ir po to tik tris valandas naktį pamiegojęs), pažiūrėjau "Kitas" kokias tris serijas, dirbau prie medaus, grojau elektrine gitara porą rusiškų dainų, žiūrėjau futbolo varžybas - sirgau už Olandiją, išsiaiškinau kaip veikia FED-2 fotoaparatas, tvarkiau dviratį, nuvažiavau dviračiu iki bulvaro galo ir atgal, važiuodamas dviračiu be rankų, filmavau fotiku.

Šiaulių bulvaras saulei nusileidus, žiūrint nuo pingvinų fontano link turgaus.

Va32d., dienos lekia

Dienos skuba lekia. Laikas eina. O kartais taip sunku prisiversti daryti būtent tai, ką norisi darytis ir nedaryti to, ko tikrai nenorisi. Vienu žodžiu, sunku tapti tuo, kas esu :/.(įrašas anksti ryte)
Vakaras. Neseniai pasibaigė ketvirtfinalio pasaulio futbolo čempo rungtynės tarp Brazilijos ir Olandijos. Laimėjo Olandija!!! Kaip ir tikėjaus, nors ekspertų spėjimai buvo kitokie. 2:1. Pavarė olandai, o gal pasisekė. <_< Bala nematę, svarbiausia, kad laimėjo. Šiaip futbolo rungtynių nežiūriu, bet kai žaidė Ispanija prieš Portugaliją antradienį žiūrėjau ir šias. Žinoma ir toliau žiūrėsiu, seksiu, kaip sekasi Olandijai. Vėl keiksiuosi kulminaciniais momentais (stengsiuosi lietuviškai), jei žiūrėsiu ne viešoje vietoje, vėl trypsiu ir rėksiu kai bus įvartis. Truputėlį pabūti sirgaliu yra sveika, jaučiu kaip centrinė nervų sistema išsijudina, emocijos atsipalaiduoja.
Šiaip žinau, kad kai čempionatas pasibaigs nebesidomėsiu futbolu ir nė kašiu, bet dabar yra dabar. Hm, ką čia dar šiandien nuveikus... (įrašas iškart po rungtynių).

Va31d, šauktukas!

Vasaros antro mėnesio pirma diena!