2017 m. spalio 30 d., pirmadienis

Apie sapnus. Rytinė analizė

   Pabudęs ryte prisiminiau daug sapnuotų sapnų ir kilo noras juos užsirašyti ir paanalizuoti. Daug laiko analizei neturiu (tarp pabudimo ir kelionės į darbą valanda laiko, per kurią ir pusryčius reikia pasigaminti ir kavos išgerti), tai gali rezultatas būti paviršutiniškas, bet sakoma, kad ryte pasąmonė geriau dirba, tai geriau ir analizuoti, ką būtent konkretus sapnuotas sapnas man galėtų reikšti, kokias mintis ar jausmus sukelia, kokios asociacijos kyla, kuo tai galėtų būti susiję su dienos metu gyvenamu gyvenimu ir dabarties aktualijomis - tiek vidinėmis, tiek išorinėmis.
   Tai va, sapnavau vieną sapną, kad gyvenau ir Vilniuje ir Kaune -  nuomojausi kambarius. Tik supratau, kad pinigų trūksta pragyvenimui abiejuose miestuose iškart, ypač, kad į Kauną rečiau užsuku. Tad sapne nusprendžiu atsisakyti kambario nuomos Kaune. Ne pirmą kartą tokia tematiką sapną sapnuoju. Gal sapnas išreiškia mano norą pagyventi Kaune, nors tai mažai tikėtina galimybė ir parodo baimę, kad pinigų pragyvenimui gali neužtekti.  
   Kitas sapnas – įsimyliu merginą, bet manau, kad santykių su ja geriau atsisakyti, nes ji ne tai, ko aš ieškau. Pažiūriu į veidrodį – ir mano žvilgsnis supanašėjęs su mylimosios žvilgsniu. Sapnas tikriausiai parodo mano norą ką nors įsimylėti, bet baimę supanašėti, prarasti savo „veidą“. 
   Dar vienas sapnas – daug kėdžių ir daug žmonių sėdi, tarp jų kelios pažįstamos merginos iš praeities – ir šnekasi apie mane, kuri pirma mane įsimylėjo, o aš nuošaly sėdžiu ir jaučiu, kad mano būsena neprognozuojama, ty. – kad galiu tuoj susirgti. Sapnas parodo baimę pasireikšti ligai įsimylėjus. 
   Kitas sapnas – važiuoju mašinoje, bet atviroje bagažinėje, iš galo važiuojanti mašina grėsmingai priartėja porą kartų ir paskui kai priartėja aš savo svoriu pakreipiu mašiną, kurioje važiuoju, kad ši atsitrenktų į tą, kuri iš galo važiuojanti. Pasekmė – sudaužytas atšvaitas iš galo važiuojančios mašinos. Manęs prašo, kad sumokėčiau, o detalės paieškos Rygoje. Sapne pripažįstu savo kaltę, bet jaučiu, kad gaila pinigų už detalę sumokėti. Sapnas tikriausiai parodo savo klaidų pripažinimą, bet atsakomybės vengimą mokėti už klaidas. 
    Dar vienas sapnas – apžiūriu mašiną, senovinę, su naujais tekiniais, staiga prie manęs esantis vyriškis perka tą mašiną, nes ji retro stiliaus, sena, ir nori nusipirkti su originaliais ratais, kuriuos reikia sumontuoti. Gal šis sapnas sako, kad ir aš susirūpinęs padangų keitimu savo automobiliui arba tiesiog svajoju turėti reto modelio seną automobilį.

2017 m. spalio 29 d., sekmadienis

Skaitymas minutę ištaikius. Jėgų perteklius. Vebinaras.

   Perskaičiau šiandien, beje, visą žurnalo numerį „Klubo 13 ir Ko žinios“. Leidimas 2009 metų, gal naujesnių ir nebeleidžia, reikės pasidomėti. Žurnalas apie psichikos sveikatą, pacientų kūryba, klubo veiklos aprašai, šiaip įdomūs straipsniai. Įdomu pasidomėti, kaip vyksta veikla kovojant už sergančiųjų psichikos ligomis teises, sergančiųjų žmonių integracija į visuomenę.
   Nors darbe praleista 12 valandų, bet jėgos vis dar plūsta, atsispaudimų nepakenktų padaryti daugiau, bet rytoj gali skaudėti rankos. Reiškia, raumenys auga, taip liaudiškai tariant, o moksliškiau – pieno rūgštys neišsiskaido iš raumeninės masės. Pieno rūgščių kaupimasis raumeniniame audinyje visiškai nieko bendro neturi su suvartojamo pieno kiekiu, bet labiau su raumenų nualinimu, kada trūksta deguonies raumens darbo metu. 

   Rytoj paskutinė darbo diena prieš keturias išeigines. Vakare dalyvausiu vebinare apie kažką, gal kelią laimingesnio gyvenimo link. Visgi vadinasi "Džiaugsmingo gyvenimo link". Veda Arnas Markevičius. Manau, vertas dėmesio seminaras, ypač, kad dalyvauti galima iš namų.

2017 m. spalio 14 d., šeštadienis

Smilkalai

   

   Kartais norisi kažko kvapnaus, pripildyti kambarį kvapais ir jaukumu. Tam puikiai pasitarnauja smilkalo deginimas, o gal reikia sakyti smilkinimas, nes uždegus jis po to pats savaime smilksta. Aš taip ir padariau šiandien, užsidegiau smilkalą Golden Buddha, gamintojas Vijayshree Fragrance of Bangalore, India. Šie smilkalai, kaip rašo, gali pritraukti laimę. Laimė tikrai pageidautinas dalykas gyvenime. Kiti paaugliai, kai paklausi, kuo norėtų būti užaugę, atsako, kad norėtų būti laimingi. Aš irgi paauglys būdamas norėjau būti laimingas, pasiturintis, galintis sau leisti paatostogauti įdomiose vietose, būti savo gyvenimo šeimininku. Norai pamažu pildosi, nes gyvenu tokiame mieste, kuriame noriu gyventi. Darbas irgi iš dalies tenkina, nes yra netoli gyvenamosios vietos, galima užsidirbti pinigų reikalingiems dalykams, tokiems kaip maistas, drabužiai, batai, nedidelės kelionės po Lietuvą ar Latviją, dar turiu planų ir Lenkiją turistiniais tikslais aplankyti. Nors gyvenamą plotą nuomojuos, bet dėl to problemų neturiu. Galiu valgyti, ką noriu, pats mėgstu gaminti maistą. Turiu daug laiko pabūti su savimi, analizuoti įvairius dalykus, domėtis sveiku gyvenimo būdu bei praktikuoti sveikesnį gyvenimo būdą, semtis išminties iš gerų knygų ir žurnalų. Turiu tris gerus draugus, su kuriais galiu pasišnekėti, pasidalinti savo sunkumais bei džiaugsmais ar paprašyti pagalbos, kada reikia. Tokie dalykai ir įeina į žodį laimė. Nereikia, žinoma, aklai tikėti, kad pasmilkius smilkalą gyvenimas pats savaime klostysis taip, kad atneš man laimę. Pilnai suprantu, kad ir pats turiu kažką daryti, išsikelti sau tikslus, jų siekti. Tikslų siekimas gali būti kelias prasmingesnio gyvenimo link, o pati gyvenimo prasmė - būti laimingam.

2017 m. spalio 7 d., šeštadienis

Dekoratyvinė paprika


   
   Vakar nusipirkau papriką, dekoratyvinę, geltonos spalvos uogomis. Buvo akcija. Tiesiog patraukė akį, iš karto nepuoliau pirkti, pagalvojau dar dieną, kokios norėčiau – raudonomis ar geltonomis uogomis ir nugalėjo taikesnė spalva, kuri labiau atitinka vidinę būseną. Spalvos – piešimas vat būtų gerai, bandant paleisti jausmus, juos išreiškiant piešimo ir spalvinimo būdu. Žinoma, nupieštą paveikslą ir ant sienos galėčiau pakabinti – yra tam vienas varžtas sienoje laisvas. 

2017 m. spalio 2 d., pirmadienis

Pasivaikščiojimas parke ar treniruotė sporto klube?

   Šiandien dar planuoju keliauti į sporto klubą. Reikia nuvarginti kūną, kad atėjus vakarui norėčiau miego ir galėčiau ramiai išsimiegoti iki rytojaus, nes rytoj į darbą, anksti keltis. Su sporto klubo vadybininku sudariau sutartį, pagal kurią turiu įsipareigojimą lankyti klubą vienerius metus, jei neatlankysiu, reikės sumokėti netesybas, kurios lygios 99 eurams. Paskubėjau priimti tokį sprendimą, nes į klubą tikrai dažnai negaliu užlėkti. Neišnaudoju visų mokamų pinigų. Jei pagalvoju, kad būtų galima apsilankyti kasdien, o man išeina apsilankyti tik kartą ar du per savaitę, beje grupinės treniruotės nežavi, kurių pasiūla tikrai didelė, bet deja, ne visiems patinka, o šio klubo vienas iš didžiausių pliusų ir yra sporto grupėmis pasiūla. Praeitą antradienį buvau jogos užsiėmime, bet tempas netiko, viskas daroma labai greitai, nors pratimai ir protingai parinkti. Turiu išmokti priimti realybę tokią, kokia yra – keliauti į klubą tada kada galiu, kada norisi, o ne aklai žiūrėti, kad apsilankyti kuo daugiau kartų ir kuo daugiau treniruoklių pasinaudoti. Pirmiausia reikia žiūrėti savęs, savo vidinių norų bei nepersistengti, nes, kai netausoju fizinių jėgų, ateina išsekimas. Tada ir anginos puola ir labai nefaina sirgti. Graži diena už lango, norėčiau labiau eiti pasivaikščioti į kokį parką, o ne į klubą svarmenų tampyti. Reikia pagalvoti kaip suderinti šiuos du dalykus. Parke vaikščiojant gaunama terapinė nauda, sąlytis su gamta ramina sielą, o klube triukšmas ir nenatūrali aplinka, tik tiek, kad galima efektyviau kalorijas sudeginti. Terapinė nauda prieš kalorijų deginimą, įdomu, kas laimės. Mažas vidinis konfliktas. Širdis labiau į gamtą linksta.

2017 m. spalio 1 d., sekmadienis

Rudeninė melancholija, apmąstymai apie laimę

   


   Kas yra laimė? Ką reiškia būti laimingu? Kas man suteikia laimės? Apie viską iš eilės. Laimės gali suteikti ir maži dalykai, tik reikia mokėti pajusti akimirkos grožį ir tai įvertinti. Pavyzdžiui, kodėl gi neskyrus sau laiko ramiam pasibuvimui. Asmeniškai man laimės suteikia tokie dalykai kaip ši akimirka kada už lango jau tamsu, o kambaryje šviečia tik sieninė lempa prie lovos, pasidarau skanios žolelių arbatos, gurkšnoju ją užsikąsdamas gabalėliu natūralaus medaus, o šalia liepsnoja jauki „tabletinė“ žvakutė bei smilksta malonaus skonio smilkalas pripildydamas kambarį jaukumo. Aplinkui ramu, kažkur už sienos girdisi televizoriaus atgarsiai, bet tai atmosferos negadina. Kai ramu viduje, tai ir išoriniai stimulai neturi didesnės įtakos mintims bei emocijoms. Iki laimės reikia tiek nedaug, skirti laiko išgyventi šią akimirką pajaučiant prasmę būti čia ir dabar. Man asmeniškai tai yra laimė šią akimirką. Akimirkų gali būti įvairių, kaip ir žmonės vienodi nebūna, taip ir jų suvokimas, kas yra laimė yra skirtingas pas kiekvieną individualiai. Laime galima džiaugtis vienam, bet galima ir būnant su kažkuo kitu šalia. Yra net posakis angliškas toks: „Happiness is real when shared“. Nesutinku, laimingam galima būti ir vienam, svarbiausia, kaip asmeniškai tai yra įprasminama. Linkiu kiekvienam atrasti bent dalelę džiaugsmo ir laimės kasdienybėje bei nepamiršti savo laime dalintis su kitais.