Sektor Gaza vs Grave Digger

Praeitą savaitę buvo užėjęs noras paklausyti hevio, tad ausys mėgavosi grupių Saxon, Raven, Angel Witch muzikiniais kūriniais. Beje, Last.fm programėlę atsigaivinau kompiuteryje, kad fiksuotų klausomą muziką, kad būtų lengviau norimo skambesio muzikos ieškotis. Taigi, atsitiktinai paklausiau grupės Grave Digger dainos "Round Table" (1999)
 ir kokią valandą laužiau galvą (tai tik skambus posakis, galva liko sveika), galvojau kaži kur esu girdėjęs šioje dainoje skambančią melodiją. Tikrai žinojau, kad tos dainos nebuvau girdėjęs anksčiau, nes Grave Digger grupės tik vieną albumą buvau klausęs prieš tai - Heavy Metal Breakdown (1984).

Po kurio laiko pradėjo galvoje skambėti rusiški žodžiai, supratau, kad tai grupės Sektor Gaza daina "Sviataja Voina"(2000), kurią norėjau atsiminti:


Aiškus dalykas, kad rusų pankroko grupelė pasiskolino melodiją iš vokiečių, bet vistiek rusų variantas man labiau patinka. Iš dalies tikriausiai todėl, kad sektor gaza grupės daug klausiau paauglystėj, dar tada kai nežinojau, kas tas metalas. Grįžtant prie "Kapų kasėjų" tai labiausiai patikusi jų daina (pagal last.fm, praeityje klausyta 6 kartus), kuri turi parako:

English cuisine

Apie tai, ką anglai valgo.

Pusryčiams valgo gan rieboką maistą, kuriame yra daug baltymų, bet trūksta daržovių. Kas ryt viešbučio vietuvėje gamina tą patį maisto rinkinį, kurį vadiną "English breakfast". Anglų tradicinį pusrytį sudaro dešrelės (valgomos atrodė tik kai labai išalkau), pupelės pomidorų padaže, keptas kiaušinis, keptos kiaulienos juostelės, truputį pašildyta (palydyta) varškė, grybukai ir kažkas panašaus į kraujinį vėdarą. Vienas kitas anglas valgo avižinių spaustinių košytę, o "anglišką pusritį" gamina masiškai, vienas virėjas visam viešbučiui.

Pietų viešbučio lankytojams negamina, tik vakarienę, kurią  daugiausia sudaro individualūs užsakymai. Vakarienei kepami maltinukai kažkokie - kurie panašūs į mėsos gabalą hamburgaryje, tik didesni. Tai pat jie mėgsta gaminti vištienos-daržovių troškius, kurie gana valgomi, bet ingridientai kartais nustebina, pvz neprinokusių žirnelių ankštys. Troškinuką patiekia su žirniais. Salotas jie irgi gamina, populiariausios: raukšlėti salotų lapai, pjaustyti pomidorai ir agurkai ir apipilta neskaniu rudu padažu. Kitas salotų variantas: raukšlėti salotų lapai ir žirneliai. Salotos dažniausiai būna karčios, o konservuotus žirnelius tai neįsivaizduoju kas gali valgyti. Dar vienas populiarus anglų valgis: "fish and chips" - žuvis apkepta miltuose, patiekta su skrudintomis bulvytėmis. Žuvį miltuose geriau valgyti be miltinio kiauto, nes jis būną labai sukepęs bei riebus ir lietuviški skrandžiai stoja nuo to kiauto.
Sekmadieniais virtuvėje pakvimpa sausainiais, vieną dieną savaitėje juos kepa masiškai. Jie būna trijų rūšių: avižiniai su razinomis, kakaviniai su šokolado gabaliukais ir dar tokie gelsvi su spanguolių gabaliukais. Visi labai saldūs.

Žodžiu, anglai valgo tikrai ne patį skaniausią valgį, nežino, kas tie cepelinai, koldūnai, balandėliai, lietiniai.
Nors vieną kartą buvo pagaminę lietinių vakarienei - bet tik juokas apėmė, pamačius, ko į vidų pridėjo - virtų šparagų ir morkyčių.

Metsatöll - estiškas folkmetalis

Metsatöll - taip vadinasi estų folklorinio metalo grupė, gerai žinoma Baltijos šalyse, Lietuvoje buvusi jau tris kartus ir artimiausiu metu koncertuosianti ketvirtą kartą. Juos bus galima išvysti ir išgirsti festivalyje "Kilkim žaibu". 

Štai keli muzikiniai grupės Metsatöll kūriniai:

 „Tormilind“ yra pasakojimas apie jūrų vilką, kurio laivą pajudinti ir pūsti vėją į bures gali tik gimtinės miškai ir kaimenės varpai iš jo namų.

„Ulg“ yra pasakojamoji baladė-istorija apie estus, laiminčius mūšį 1210 metais netoli Võnnu pilies.

 „Küü“ – tai pasakojimas apie gyvatę. Jo reikšmė seniesiems estams – magiška, naudinga, broliška ir seseriška. Apie gyvatę-akmenį, kuri suteikia kariui magiškų galių ir žinių. Apie pasiaukojimus, kuriuos žmogus turi atlikti, kad paklustų gyvatės jėgai.

"Kelios mūsų dainos yra sukurtos tūkstančių metų senumo runo-poezijos (Regilaul) būdu.
Temos, pasakojimai apie Estijos žmones „sõjasüda“ yra pasakojimai apie kaimietį, kuris gimė kovoti mūšio lauke, o ne turėti smuklę ar vagoti laukus, – plūgas sulūžta jo rankose ir jis sumuša tuos, kuriems turėtų tarnauti. Kaime kiekvienas turi savo vietą, taigi jis išsiunčiamas kariauti."

Lauri,

info paimta iš www.ferrum.lt, muzikiniai klipai iš www.youtube.com

Dantalion

Padėdavo kadais neutralizuoti vidinį nerimą, o dabar tik puikiai susiklauso, nors nerimo vidinio neliko.

Ashes to ashes - dust to dust...(rock)

Atention: if you do not like black metal music, please - do not listen.
Įspėjimas: jei nemėgsti juodmetalio skambesio, prašau - neklausyk šių dainų.

Kodėl?
Tiesiog jei nepatiks, sugaiši laiką, kurį galėtum skirti kitokios muzikos klausymui.

Ar aš tikrai mėgaujuosi klausydamas tokią muziką?
Taip, tikrai.


(2011)


Original version from album Aske (1993)

In Metal: A Headbanger's Journey, director Sam Dunn described Vikernes as "the most notorious black metal musician of all time".
[Vikernes - musician of group Burzum. If you need more information, please read this - http://en.wikipedia.org/wiki/Varg_Vikernes]

Another great song.

Tikrasis "aš" ir dirbtinis "aš"

Nyčė yra pasakęs: tapk kuo esi. Trijuose žodžiuose slypi gili prasmė. Kaip galima tapti tuo, kas esi, jei tu esi tas kas esi? Painūs žodžiai, bet prasmė aiški - suprasti, kas esi viduje, priimti save tokį, koks esi - su visokiomis keisčiausiomis mintimis, planais, vizijomis, emocijomis (kad ir kaip baisu kartais tai bebūtų).

Kovo 11d. - Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo diena. Šiandien, be abejonės, vyks žygiai miestų gatvėmis, kuriose bala žino kas žygiuos. Žinau, kad žygiuos lietuviai, latviai, lenkai (?), hm, gal ir rusai prisidės.

Vakar dviese stovėjom prie namo, kai priėjo apygirtis vyriškis tiesiog norėdamas draugiškai pašnekėti kol laukia draugo. Paklausė: "ar nepykstat, kad čia taip priėjau ir kalbinu?". Atsakiau: "žinoma, ne, miela girdėta lietuviškai kalbant čia, Vilniuje, o ne rusiškai ar lenkiškai kalbant". Žmogus pasisakė savo vardą, pavardę, skambėjo lietuviškai ir jis pats tuo didžiavosi.

Giliai širdyje neturiu nieko prieš nei prieš lenkus, nei prieš rusus. Žinau, tik vieną, kad žmogus yra žmogus ir turi savo teises bei laisves nepriklausomai nuo tautybės, rasės ir pan. Žinoma, jei lenkai pradėtų Vilniuje šūkauti ką nors įžeidžiančio Lietuvą, stočiau į tų pusę, kurie būtų pasiryžę jiems išmalti marmūzes.

Vos atsikėliau ir kilo noras sudalyvauti eisenoje, kurioje žygiuojama su Lietuvos vėliavomis. Kažkiek ir tingiu, reiktų centran vykti, paskum žygiuoti kartu su kitais. Noras praeina. Ateina noras pabūti gamtoje, pakvėpuoti grynu oru, paklausyti švarių miško garsų. Kai gerai pagalvoju, tai suprantu, kad man labiau priimtina pabūti gamtoje, negu miesto gatvėse žygiuoti šurmuly. Jaučiu, ko noriu, bet planų kol kas nesukūriau, ką kelintą valandą veiksiu, bus matyt. Mėgaujuosi laiko tėkme. Kas ramus, tas stiprus. Tikrasis "aš" - nenoriu rašyti apie savąjį "aš", manau, kad iš mano tinklaraščio įrašų matosi, kas per paukštis esu. Linkiu kiekvienam laimės bei atradimo džiaugsmo, atrandant savo tikrąjį vidinį "aš", ištraukiant į dienos šviesą ir su juo sutariant. Prie pradioje įrašo minėtos frazės "Tapk, kuo esi" noriu pridurti kitą: "Sutark su tuo, ką atradai, tapęs savimi". Bet čia jau kita potemė, nenukrypsiu į ją.

Kada galima pajausti, kad esi savimi - kai juntama ramybė, užtikrintumas tuo, ką darai, pasitikėjimas savimi ir kitais, tikėjimas ateitimi...

Kaip atrasti vidinę savastį? Reikia įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus, į tai ko organizmui trūksta. Pvz.: noriu silkės - suvalgau. Noriu paklausyti sunkesnės muzikos - paklausau. Noriu pasakyti žmogui, kad aš esu suirzęs, nes kitas elgiasi taip ar kitaip - ir pasakau. Noriu surašyti mintis į tinklaraštį - surašau. Baigėsi poreikis rašyti - baigiu įrašą. Iki.

Popietės romantika

Skaitant patariu klausyti dainos :).

Popietė, sėdžiu balkone su smikstančia suktinuke vienoje rankoje ir su kavo puodeliu kitoje rankoje. Kojos ištiestos ir užkeltos ant modernios taburetės, pagamintos iš geležies, kažko minkšto sėdynėje ir dirbtinės odos kaip sėdynės aptraukalo. Gamta bunda, sniegas po truputį tirpst, sučiulba vienas kitas paukštelis, sniegu vaikšto išdidžio varnos, pakėlusios snapus aukštyn, o šen bei ten kabančius riebalus skabo zylutės. Dangus apsiniaukęs, bet tai nuotaikos nė kiek negadina, tik prideda savitumo. Iš telefono, fono nuotaikai palaikyti, skamba Altorių Šešėlių daina :"Aš taip laukiu"

Kambaryje, iš kurio išėjau balkonan miega mergina, tyliai alsuojanti, kvepianti persikais. Dar ji yra ypatinga savo kerinčiu žvilgsniu bei nuoširdžia šypsena. Kartais būna padykusi, paaktoriauja, bet aš puikiai suprantu ir vertinu tokį jos atvirumą, kad nebijo savęs išreikšti, nes žinau, kad ir pats dažnai save išreiškiu atvirai paaktoriaudamas.

Virtuvėje verda sriuba, raugtų kopūstų vištienos šlaunelių nuovire. Šlaunelės jau garuoja lėkštėje. Bus labai skanūs pietūs. Man patinka gaminti valgyti, patinka, kad ir merginai patinka. Kartais ją nustebinu rytais kava bei keptu omletu. Kadangi esu vyturio tipo žmogus, tai atsibundu ryte ir nebeeina miegas. Randu laiko pašeimininkauti virtuvėje. Šeimininkaudamas mėgstu skaityti knygą arba sėdėti prie kompiuterio. Beje, ir bakalauro darbe tirsiu prie kompiuterio sėdinčius mokinius, kurie naršo po socialinius tinklalapius ir tenai bendrauja bei aiškinsiuos tokio elgesio sąsajas su vienišumu.

Šiuo metu skaitau Paulo Coelho "Valkirijos". Puiki knyga, pirmoji šio autoriaus, perkaičiau apie 50 psl. (per parą!), bei jau labai labai užkabliavo. Jei likusi knygos dalis patiks, pasiimsiu ir daugiau šio autoriaus knygų iš bibliotekos.
Puola narkolepsija, baigiu rašyti. Šiam kartui tiek. Linkiu kiekvienam turėti antąją pusę (merginą, vaikiną) su kuriuo galima atvirai pasikalbėti, pašmaikštauti, intelektualias temas pagvildenti ir jaustis mylimam bei mylėti.

K. K. Andrius

Defo klausai?