Patiekalas pavadinimu "Zacirka"
O jūs vaikystėje valgėte tokį patiekalą?
2011 m. kovo 24 d., ketvirtadienis
Nu jo...
Kartais gailiuosi dėl prisiimtų atsakomybių. Priminimas ateičiai, kad gerai pagalvočiau apie savo kompetenciją ir motyvaciją.
2011 m. kovo 23 d., trečiadienis
Sugaišau 9 min. 35 s žiūrėdamas šį filmuką...
...bet nesigailiu, kad pažiūrėjau. Muzika graži ir šiaip pamąstymui tinka.
2011 m. kovo 22 d., antradienis
Kartais...
...noriu viską ištrinti, ką esu bloge parašęs (feisbuke dažnai taip ir padarau),
...skaitau knygas :D,
...daug mąstau,
...visiškai moku atsijungti nuo profesinio analizavimo ir gilinimosi į save ir kitus (ačiūdie),
...pagalvoju, kad kitų nuomonė vis dar (nors ir minimaliai) įtakoja mano veiksmus (ne pačius svarbiausius),
...nesuprantu, kodėl filmų žiūrėjimas (kai spoksau į kompą ar teliką) pasidarė nebeįdomus,
...noriu labiau stengtis dėl ateities, nors ir miglotai save įsivaizduoju ateity.
...skaitau knygas :D,
...daug mąstau,
...visiškai moku atsijungti nuo profesinio analizavimo ir gilinimosi į save ir kitus (ačiūdie),
...pagalvoju, kad kitų nuomonė vis dar (nors ir minimaliai) įtakoja mano veiksmus (ne pačius svarbiausius),
...nesuprantu, kodėl filmų žiūrėjimas (kai spoksau į kompą ar teliką) pasidarė nebeįdomus,
...noriu labiau stengtis dėl ateities, nors ir miglotai save įsivaizduoju ateity.
2011 m. kovo 20 d., sekmadienis
Finnas Skarderudas “Nerimas. Klajonės po modernųjį Aš”
Rašau, kad nenustygstu vietoje. Šiuolaikinį nerimą, arba nenustygimą vietoje, galima suvokti siejant jį su laiko sąvoka. Žmogus turi per mažai laiko. Iki rytojaus reikia dar daug ką nuveikti, juk esi mirtingas. Kiekviena ciferblatu pasislinkusi sekundė yra tarsi įspėjimas apie besiartinančią mirtį. Aš, kaip ir kiti, labai neturiu laiko. Nenustygstu vietoje, neturiu laiko ilsėtis. Bet tai nėra taip blogai. Galbūt tuo net mėgaujuosi, nes intensyvumas per klaidą gali supanašėti su buvimu. Greitis – svaigalas.
2011 m. kovo 15 d., antradienis
Citatos iš Milan Kundera knygos “Nepakeliama būties lengvybė“
Priminimas: kad apmąstyčiau dar kartą kitą dieną.
Ir vėl atėjo mintis, kurią mes jau žinome: žmogus gyvena tiktai kartą, todėl
niekada nepatirs, kuris sprendimas buvo teisingas, o kuris ne. Kiekvienoje situacijoje
galime rinktis tik vieną kartą, nes mums neduotas antras, trečias, ketvirtas gyvenimas,
kad galėtume palyginti įvairius apsisprendimus
Galimas dalykas, visi šie meilę tikrinantys, matuojantys, sveriantys, tardantys
klausimai ją ir sunaikina. Galimas dalykas, mes nesugebame mylėti kaip tik todėl, kad
trokštame būti mylimi, tai yra kažko (meilės) reikalaujame iš kito, neįstengdami
priartėti prie jo be išankstinių reikalavimų, pasitenkindami tuo, kad jis yra
Ir vėl atėjo mintis, kurią mes jau žinome: žmogus gyvena tiktai kartą, todėl
niekada nepatirs, kuris sprendimas buvo teisingas, o kuris ne. Kiekvienoje situacijoje
galime rinktis tik vieną kartą, nes mums neduotas antras, trečias, ketvirtas gyvenimas,
kad galėtume palyginti įvairius apsisprendimus
Galimas dalykas, visi šie meilę tikrinantys, matuojantys, sveriantys, tardantys
klausimai ją ir sunaikina. Galimas dalykas, mes nesugebame mylėti kaip tik todėl, kad
trokštame būti mylimi, tai yra kažko (meilės) reikalaujame iš kito, neįstengdami
priartėti prie jo be išankstinių reikalavimų, pasitenkindami tuo, kad jis yra
2011 m. kovo 14 d., pirmadienis
Kodėl rašau?
Taigi, čia rašau tikrai ne tam, kad turėčiau virtualų dienoraštį, kurį norėčiau su bet kuo pasidalinti ir sulaukti kuo daugiau grįžtamojo ryšio.
Rašau dėl to, kad kartais neturiu su kuo pasikalbėti apie tai, kas man aktualu. Kartais neturiu net kam papasakoti, ką per dieną nuveikiau, kokios mintys plaukiojo galvoje, kas sukasi dabar galvoje ar jausmų srityje. Tas keistas požiūris, kad verta išlikti paslaptingam, turėti paslapčių, kad kitam būtum įdomus - tikrai ne man, bet gal tai tik gynyba, gal toks iš tikro ir esu - su paslaptingumo kauke? Arba dažnai atrodau atviras, bet giliai viduje mąstau apie visai kitus dalykus? Daug tų "gal", reiks sumažinti.
Nors neneigiu, apie save pasakau tikrai ne viską. Visko ir neįmanoma papasakoti, ne todėl, kad man gėda, bet todėl, kad kai kurių dalykų negaliu išreikšti žodžiais. Kad galėčiau kuo daugiau savo minčių įvardyti žodžiais, aš daug skaitau. Ypač patinka skaityti tai, kas skatina minčių tėkmę.
Rašau dėl to, kad kartais neturiu su kuo pasikalbėti apie tai, kas man aktualu. Kartais neturiu net kam papasakoti, ką per dieną nuveikiau, kokios mintys plaukiojo galvoje, kas sukasi dabar galvoje ar jausmų srityje. Tas keistas požiūris, kad verta išlikti paslaptingam, turėti paslapčių, kad kitam būtum įdomus - tikrai ne man, bet gal tai tik gynyba, gal toks iš tikro ir esu - su paslaptingumo kauke? Arba dažnai atrodau atviras, bet giliai viduje mąstau apie visai kitus dalykus? Daug tų "gal", reiks sumažinti.
Nors neneigiu, apie save pasakau tikrai ne viską. Visko ir neįmanoma papasakoti, ne todėl, kad man gėda, bet todėl, kad kai kurių dalykų negaliu išreikšti žodžiais. Kad galėčiau kuo daugiau savo minčių įvardyti žodžiais, aš daug skaitau. Ypač patinka skaityti tai, kas skatina minčių tėkmę.
2011 m. kovo 7 d., pirmadienis
Pirmadienis (racionaliai)
Pabundu spausdamas prie savęs minkštą meškiuką ir staiga suprantu, kad vaikystė seniai baigėsi. Reikia keltis, vėl planuoti dieną, pasirinkti optimaliausią dienos išnaudojimo variantą. Pasiilgau vaikystės, kada reikėdavo sukti galvą, kaip prastumti laiką, kad tik kažkas geresnio greičiau ateitų. Dabar kitaip - reikia galvoti, kaip čia kuo daugiau sutaupius laiko, kad jo užtektų ir pasimokyti, ir atlikti finansininko pareigas.
Esu finansininkas vienoje asociacijoje. Negaliu skųstis, kad turiu žiauriai daug darbo, bet kai yra darbo, tai yra, ką veikti, devintą prakaitą lieju. Žinoma, dėkui asociacijos prezidentei, kad padarė dalį mano darbo, veikli motera - stiprybės jai.
Greitu žingsniu išeinu iš bendrabučio į šaltą kovo ryto sutikimą. Einu į stadioną, kur galiu stebėti tekančią saulę, bei iš kaminų rūkstančius dūmus, kurie puošia giedrą dangų ir atrodo, kad gamintų debesis. Staiga ant greta esančio alksnio atskrenda varna. Juodai pilkas paukštis taip pat gėrisi saule, žvilgteli ir į mane iš viršaus. Po kelių akimirkų juodai pilkoji suplasnoja sparnais ir nusklendžia pažeme skersai stadioną. Lieku vienas. Mąstau, kad likau vienas su savimi, gamtos apsuptyje, taigi ir su gamta. Ignoruoju nuo miesto sklindantį gaudesį, čia jis netinkama. Mėgaujuosi mintimi, kad štai esu vienas su savimi. Vertinu šią akimirką, nes žinau, kas bus už valandėlės. Tada brausiuosi parduotuvėn, technokratijos šurmulin, tenai nebebus vietos ir laiko pabūti su savimi. Eisiu pirkti pieno, geriu jį todėl, kad organizmas išsivalytų, nors...esu girdėjęs, kad karvės pienas tinkamas tik veršiukams, kaip ožkos tik ožiukams, o katės tik - kačiukams. Tik žmogus prisimąstė prijaukinti gamtą, išspausti viską, kas, žmogui atrodo, jog yra naudinga. Šiaip nėra naudinga ir organizmo nevalo tas pienas, svarbiausia būti naiviam ir save apgauti. Bėda tame, kad kai daug žinai, sunku būti naiviu, sunku net apsimesti, kad kažkuo tiki. Kuo aš tikiu: čia jau kita tema.
Esu finansininkas vienoje asociacijoje. Negaliu skųstis, kad turiu žiauriai daug darbo, bet kai yra darbo, tai yra, ką veikti, devintą prakaitą lieju. Žinoma, dėkui asociacijos prezidentei, kad padarė dalį mano darbo, veikli motera - stiprybės jai.
Greitu žingsniu išeinu iš bendrabučio į šaltą kovo ryto sutikimą. Einu į stadioną, kur galiu stebėti tekančią saulę, bei iš kaminų rūkstančius dūmus, kurie puošia giedrą dangų ir atrodo, kad gamintų debesis. Staiga ant greta esančio alksnio atskrenda varna. Juodai pilkas paukštis taip pat gėrisi saule, žvilgteli ir į mane iš viršaus. Po kelių akimirkų juodai pilkoji suplasnoja sparnais ir nusklendžia pažeme skersai stadioną. Lieku vienas. Mąstau, kad likau vienas su savimi, gamtos apsuptyje, taigi ir su gamta. Ignoruoju nuo miesto sklindantį gaudesį, čia jis netinkama. Mėgaujuosi mintimi, kad štai esu vienas su savimi. Vertinu šią akimirką, nes žinau, kas bus už valandėlės. Tada brausiuosi parduotuvėn, technokratijos šurmulin, tenai nebebus vietos ir laiko pabūti su savimi. Eisiu pirkti pieno, geriu jį todėl, kad organizmas išsivalytų, nors...esu girdėjęs, kad karvės pienas tinkamas tik veršiukams, kaip ožkos tik ožiukams, o katės tik - kačiukams. Tik žmogus prisimąstė prijaukinti gamtą, išspausti viską, kas, žmogui atrodo, jog yra naudinga. Šiaip nėra naudinga ir organizmo nevalo tas pienas, svarbiausia būti naiviam ir save apgauti. Bėda tame, kad kai daug žinai, sunku būti naiviu, sunku net apsimesti, kad kažkuo tiki. Kuo aš tikiu: čia jau kita tema.
2011 m. kovo 4 d., penktadienis
Egzistencinės mintys
Žmogus yra pasmerktas būti laisvas ir augti kartu su savo patirtimi, nuolatos vystytis ir realizuoti save.
Siaubas, sieki žmogus laisvės, o kai ją gauni, tai nebežinai, ką su ja daryti. Na, bent jau iš pradžių. Kas man yra laisvė? Tai atsakomybė už savo gyvenimą, kurią nešu tik pats.
Siaubas, sieki žmogus laisvės, o kai ją gauni, tai nebežinai, ką su ja daryti. Na, bent jau iš pradžių. Kas man yra laisvė? Tai atsakomybė už savo gyvenimą, kurią nešu tik pats.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)