Tai va, eilinį kartą rūkiau ir mąsčiau tuo pat metu. Šįkart galvon lindo ne vien mintys apie rūkymo/nerūkymo dilemą, bet ir kitokios. Apie gyvenimo prasmę. Uždaviau sau klausimą: kuo mano gyvenimas prasmingas? Jeigu, Jūs, mieli skaitytojai, manot, kad šiandien atvirai išreikšiu savo mintis apie prasmę, tai rimtai klystat. Kodėl? Pirmiausia, todėl, kad mintis sunku aprašyti žodžiais. Visų antra, atvirauti apie prasmę neturiu nuotaikos, kitądien apie ją.
Nesiaiškinsiu, kodėl sunku išreikšti mintis, tai savaime suprantama. Geriau pakalbėsiu apie nuotaiką. Kėliausi anksti, vos pramerkęs akis atsiminiau, jog šį mėnesį dar nepasipildžiau nuolatinio bilieto. Taigi, jau porą dienų važinėjau "zuikiu". Iškart stresas, bet geriau ans išstūmė mane iš lovos. Toliau kasrytiniai ritualai. Pavalgęs ir apsiprausęs skubėjau pas dantistę, nespėjau į tinkamą troleibusą, vėl keistos mintys, pokalbis su savimi (mintyse), kad reikia anksčiau susiruošti ir pan. Suspėjau pas dantistę, o ten visą valandą dantį grežioja ir krapšto. Nužiūrinėdamas jaunas dantistes besistaipančias aplink keikiuosi mintyse, jaučiuosi, lyg operuotų, klaikiai. Kadangi mano dantistė tik mokosi, tai turi asistentę, bei karts nuo karto dar prieina pora kitų dantisčių studenčių protingais veideliais paspoksoti ir tarsteli vieną kitą protingą žodelį. Dar dėstytotoja karts nuo karto prieina ir, mano nevilčiai, pasako, kad gręžti reikia dar daugiau. Tokiu momentu ypač keikiuos, ne tik lietuviškai, bet ir rusiškai ir prisiekinėju dažniau lankytis pas dantistę. Pykčio prideda ir tai, kad liežuvis ir lūpos sudžiūna į ragą.
Kai pagaliau sutvarko dantį, tai išeinu pakilios nuotaika, vaidinu ramų. Yra ir kitų rūpestėlių: paskaita, savaitgalio renginių planavimas ir seminaras-laboratorinis. Vienu žodžiu, grįžtu vakare nusikalęs, išalkęs, piktas, pavargęs, o dar reikia šeštadienio koliui mokytis. Kurmio namo blynai!
O dar vakar A. Miškinio knygą pavogė iš kambario, kaip "fantą". Reikėjo eiti į Helovyno party ir atsiimti eilėraščius, pasipuošiau Puma treningais, Velnio akmens raudona maike, parūkiau stipraus tabako ir nuėjau. Ką gi, "partyje" pavalgiau salierų, pagėriau Kruvinosios Meri be šnapso, mane apvyniojo bintu, pasistaipiau, pabendravau su draugiškais barakiečiais. Nuotaika po truputį taisosi, bet reikia geros muzikos paklausyt...
Darkthrone albumai "Transilvanian Hunger" bei "Under a Funeral Moon" atgaivina pavargusią dvasią griebti kognityvinę už ragų, he.
Jei ką gera muzika (žinoma, mano subjektyvia nuomone, nes ne visiems toks žanras patinka) atgaivina, paklausykit:
Darkthrone - Transilvanian Hunger
Paskutiniai žodžiai: Black Metal forever, gerai išsiurbia neigiamą nuotaiką!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą