Juoko joga

   Kaip vakar sekėsi juoko jogos užsiėmime? Išsikėliau sau tikslą išlaisvinti juoką. Iš dalies pavyko. Buvo užduodami pratimai atlikimui, kuriuose reikėjo tam tikru būdu kvėpuoti, pamėgdžioti ką nors, įsijausti į tam tikras absurdiškas situacijas. Viskas juoko išlaisvinimo labui. Kai kuriose situacijose buvo sunku įsijausti, nes racionalus protas sakė "pažiūrėk, kaip atrodai, ką čia dabar veiki?", sunkiausia užduotis buvo pamėgdžioti mažų dar nemokančių kalbėti vaikų kalbą ir ta kalba susikalbėti su kitais. Beje, toje situacijoje reikėjo paskutinius tris kito asmens sakomus skiemenis atkartoti savo tirados pradžioje ir tada savo ką nors sukurti vaikiškąją kalba. Žodžiu, vyko perlipimas per save tam tikrais momentais. Kai užsiėmimui einant į pabaigą atsigulėme ant kilimėlių (ant nugaros), tai reikėjo išsijuokti. Tas padėjo galutinai išlaisvinti juoką, kažkiek natūraliau tada prasijuokiau. Grupelė, kurioje dalyvavau užsiėmimo metu buvo nedidelė. Tik 4 žmonės įskaitant mane ir vedančiąją. Prasitarė vedančioji Kristina, kad grupės dinamikai būtinas minimalus skaičius žmonių yra 7. Tai daryti užsiėmimą mažesnėje grupelėje yra iššūkis. O man patiko, kad nebuvo daug žmonių. Daug žmonių dažniausiai mane vargina, geriau jau mažiau. Žinoma, nebuvus daugiau žmonių, nesužinojau, kokia dinamika tuo atveju vykstanti. Planas ateičiai - sudalyvauti juoko jogos užsiėmime didesnėje grupelėje.