Prasmės paieškos, darbas

 Nuo pat vaikystės žmogus ieško gyvenimo prasmės, laimės. Iš pradžių galvoja, kad laimė yra būti suaugusiu. Vėliau, paaugęs jau galvoja, ką veiks po mokyklos – dirbs ar mokysis. Vienam prasminga yra po mokyklos iškart dirbti ir save išsilaikyti, o kitiems – studijuoti, gauti bakalauro ir magistro diplomus. Paskui, kartais būna, kad tas diplomas apčiuopiamos naudos neduoda. Nesakau, diplomą turėti yra gerai, nes aukštojo išsilavinimo pažymėjimas gali suteikti galimybę dirbti vienokį ar kitokį darbą, kurio be diplomo negautų žmogus. Vis tik, dažnai yra, kad žmonės gyvena ne taip, kaip nori, o taip „kaip reikia“. Dirbti pelningą darbą, o ne tai, kas patinka – irgi opi problema. Nemėgiamas darbas – tai lyg sau duobės kasimas. O ar tai yra laimė ir prasminga gyvenime – dirbti nemėgiamą darbą? Kita vertus, kiti žmonės blaškosi, ir mato, kad nemėgsta dabartinio darbo, bet neturi idėjų, ką kito galėtų veikti. Tai pasilieka esamam darbe arba puola strimgalviais į bet kokį kitą darbą, galvodami, kad laimė būtent kažkur kitur. Pirmas žingsnis būtų pamėgti esamą darbą išanalizavus, kas būtent dabar netenkina ir bandant spręsti esamas problemas, kurių verta ieškoti savyje. Būtent turi vykti darbas su savimi. Tada, išsiaiškinti savo norus, prasmės suvokimą ir geras dalykas išbandyti pirmiausia įvairias savanorystes, o tik tada rinktis darbą, kuris tikrai patinka.