štai šiandien buvau kupinas idėjų ir minčių, ką gi galėčiau parašyti į blogą, bet kai įsijungiau kompiuterį visos mintys kaip mat išgaravo. Nežinau kur, nežinau kodėl. Ar tau taip nebūna? Tiek to, parašysiu porą sakinių apie sesijos pradžią.
Visą savaitgalį pamažu ruošiausi pirmajam egzaminui. Skaičiau medžiagą, atsakinėjau į klausimus, buvusius to dalyko egzamine prieš pusmetį ir kartojau, kartojau, nes "repetitio est mater studiorum". Kuo puikiausiai parašiau audiovizualinio egzaminą (bent 80 proc. atsakymų žinojau), ir ta proga pažiūrėjau filmą "Veronika ryžtasi mirti". Puikus filmas savo idėja, kad gyvenime daug nuostabių akimirkų ir tikrai neverta iš gyvenimo pasitraukti savo valia, nes ir liūdniausias gyvenimo etapas pasikeičia į geresnį, tik reikia išlaukti. Pasiilgau ateities, nepatirtų akimirkų.
Rytoj bus sveikatos ugdymo egzaminas. Džiaugiuosi, kad egzaminai raštu laikomi, o ne žodžiu, nes toks užkimęs esu, kad baisu. Gėda su žmonėmis šnekėtis. Pasėkmė aktyvios praeitos savaitės ir išvados: reikia su saiku važinėtis dviračiu, sportuoti treniruoklių salė su saiku ir šokti tautinius šokius taip pat su saiku. Kadangi buvau besaikis vieną dieną ir po to nelabai saugojausi nuo skersvėjių, tai jau ketvirta diena, kai balsas pasikeitęs. Gydausi tik liaudiškom priemonėm, bet arba liaudiški dalykai neveiksmingi, arba mano peršalimas labai rimtas. Esu linkęs tikėti antrąja prielaida. Ką dar bandau gydydamasis, tai tikėjimo jausmą, jog jau beveik esu sveikas.
Kauno centre, prie fontano, po VDUPSA susitikimo, prieš važiuojant atgal į Taiką (Gegužės 19d.)
1 komentaras:
Cool atrodo :)
O kas tas gezas ant dvirkos su trim paloskėm? :D
Rašyti komentarą