Pirmadienis (racionaliai)

Pabundu spausdamas prie savęs minkštą meškiuką ir staiga suprantu, kad vaikystė seniai baigėsi. Reikia keltis, vėl planuoti dieną, pasirinkti optimaliausią dienos išnaudojimo variantą. Pasiilgau vaikystės, kada reikėdavo sukti galvą, kaip prastumti laiką, kad tik kažkas geresnio greičiau ateitų. Dabar kitaip - reikia galvoti, kaip čia kuo daugiau sutaupius laiko, kad jo užtektų ir pasimokyti, ir atlikti finansininko pareigas.
Esu finansininkas vienoje asociacijoje. Negaliu skųstis, kad turiu žiauriai daug darbo, bet kai yra darbo, tai yra, ką veikti, devintą prakaitą lieju. Žinoma, dėkui asociacijos prezidentei, kad padarė dalį mano darbo, veikli motera - stiprybės jai.
Greitu žingsniu išeinu iš bendrabučio į šaltą kovo ryto sutikimą. Einu į stadioną, kur galiu stebėti tekančią saulę, bei iš kaminų rūkstančius dūmus, kurie puošia giedrą dangų ir atrodo, kad gamintų debesis. Staiga ant greta esančio alksnio atskrenda varna. Juodai pilkas paukštis taip pat gėrisi saule, žvilgteli ir į mane iš viršaus. Po kelių akimirkų juodai pilkoji suplasnoja sparnais ir nusklendžia pažeme skersai stadioną. Lieku vienas. Mąstau, kad likau vienas su savimi, gamtos apsuptyje, taigi ir su gamta. Ignoruoju nuo miesto sklindantį gaudesį, čia jis netinkama. Mėgaujuosi mintimi, kad štai esu vienas su savimi. Vertinu šią akimirką, nes žinau, kas bus už valandėlės. Tada brausiuosi parduotuvėn, technokratijos šurmulin, tenai nebebus vietos ir laiko pabūti su savimi. Eisiu pirkti pieno, geriu jį todėl, kad organizmas išsivalytų, nors...esu girdėjęs, kad karvės pienas tinkamas tik veršiukams, kaip ožkos tik ožiukams, o katės tik - kačiukams. Tik žmogus prisimąstė prijaukinti gamtą, išspausti viską, kas, žmogui atrodo, jog yra naudinga. Šiaip nėra naudinga ir organizmo nevalo tas pienas, svarbiausia būti naiviam ir save apgauti. Bėda tame, kad kai daug žinai, sunku būti naiviu, sunku net apsimesti, kad kažkuo tiki. Kuo aš tikiu: čia jau kita tema.