Kūno kultūra. Kalanetika

   Vakar vakare buvau kalanetikos užsiėmime. Sunkoki pratimai, kaip niekada nepatyrusiam tokios treniruotės džiaugsmų. Buvo akcentuojami pratimai presui. Linksmai praleidau laiką treniruotės metu, linksmino tokios treniruotės instrukcijos kaip kad „surakinkit šonkaulius“ – dauguma, nujaučiu, kad nesuprato, kol galiausiai viena dalyvių paprašė patikslinti, ką pastaroji frazė reiškia. Buvau vienintelis vaikinas tarp moteriškosios giminės atstovių. Vyrai renkasi sunkesnes bei „vyriškesnes“ sporto šakas, tad pasikuklino apsilankyti ir sužinoti, kas tai yra. Žinoma, raumenų su kalanetikos pratimais neužsiauginsi, bet sutvirtinti presą tikrai galima. Įdomu buvo kūnu patirti ir tikrai nėra taip lengva kaip gali pasirodyti iš šalies. Gera treniruotė pratampant raumenis, net sušilti buvo galima ir puikiai nuvargino fizinį kūną! Po treniruotės kojos sunkiai nešė. Šiandien vakare, jei netingėsiu, važiuosiu į sporto klubą, nueisiu į jogos užsiėmimą. Tiesiog reikia išbandyti, net norisi.
Nuotrauka apie kalanetiką iš interneto platybių bendram įsivaizdavimui:

Buvau teatre

    Šeštadienį vakare ėjau į teatrą. VGTU Teatro "Palėpė" spektaklis „Neišmokta pamoka“ buvo tikrai puikus, nepasigailėjau nuėjęs. Aktoriai vaidino puikiai, vaidinimo metu net elektronines cigaretes traukė, kas buvo labai keista matyti. Daug akimirkų įsiminė. Pati pradžia, kai įeina į klasę vaikinas ir ploja rankomis per suolą. Tai supykdo įėjusią kitą mokinę, moksliukę (mane mokyklos laikais irgi nervuodavo triukšmas klasėje).Toliau mokinių susirenka daugiau ir visi yra palikti po pamokų, laukia istorijos mokytojos...(daug rašyti, jei atpasakoti ir pasakoti, kokius jausmus koks epizodas sukėlė). Beje, šeštadienį nusipirkau naują žurnalo „Raktas“ numerį, bet dar neskaičiau. Turėsiu tam laiko šiandien. Sekmadienį ir pirmadienį dirbau. Nu štai ir antradienis! O dar tik 9:26. Galiu ilsėtis porą dienų. Valio. Vakare važiuosiu į studijos ENSO organizuojamą „kalanetika press“ treniruotę. Kalanetika, tai kažkas tarp jogos ir baleto. Skamba linksmai. Reikia gyvenime išbandyti įvairius dalykus. Na, o rytoj keliausiu į sporto klubą. Sportas vardan to, kad sveikame kūne būtų sveika siela. Sporto neužtenka, reikia ir papildomai ugdyti save, pavyzdžiui teatru, skaitymu, rašymu ir kitais sielai maloniais dalykais. Sekantis spektaklis bus šeštadienį, bet man darbadienis, tai jei bus didelio noro, reikės keliauti, nes reikia naudotis proga kol spektakliai nemokami.

Besiblaškant tarp kultūrinių renginių pasirinkimų

   Po neilgos pertraukos grįžtu prie klaviatūros klavišų barškinimo. Įsijungiau suomių juodmetalio grupės paklausyti. Norns – In Fog They Appear. Tiesiog atėjo įspėjimas į FB naujienas, kad štai kažkas kažką įkėlė į Finnish Black Metal viešą grupę. Reikia pasiklausyti. Tinkama muzika šiam rytui. Žemų vibracijų, bet patinka, veža tiesiog. Dar priminimas atėjo, kad šiandien daug renginių vyksta, kuriais esu „susidomėjęs“. Tai ir Žalianamio atidarymas, ir Sielos koncertas Metro klube ir A. Makejevo paistalynės Trikampyje pube bei dar keli intelektualesni renginiai, tokie kaip paskaita „Negalvokite, ką galvoja jūsų smegenys“, Arabų kultūros dienos: literatūrinis vakaras, bei knygos „Laiškai sūnui vegetarui“ pristatymas Kaune. Na, aišku, į Kauną gal ir nesitrenksiu šiandien, bet kažkur Vilniuje sudalyvauti būtų smagu. Vilniuje tikrai vyksta renginių, į visus fiziškai net suspėti nėra šansų, reikia rinktis. Atsižvelgti galima į tai, ar renginys kainuoja, ar nemokamas, ar yra su kuo drauge nueiti, ar tektų eiti vienam, ar tai atitinka interesų sritį, ar visgi geriau būtų sudalyvauti kur nors kitur. Laiko yra nuspręsti, nes visi renginiai vakarop. Laisvė rinktis. O kad dalyvauti, tai jo, noriu, visgi reikia laisvadieniu naudotis ir išnaudoti galimybes. 

Pagaliau laisvadienis

   Vakar vakare neprisėdau prie kompo, tad nerašiau. Po ketvirtos darbo dienos jaučiausi kaip zombis – be jėgų ir emocijų, tad reikėjo pailsėti. Miegoti nuėjau dar prieš 8 valandą vakaro. Užtat pabudau šiandien 4 valandą ryto ir maždaug po 40 minučių išsiropščiau iš lovos, nes nebegalėjau užmigti. Įsijungęs Facebook‘ą sužinojau, kad laimėjau magnio aliejaus, purškiamo, kurį reikėtų atsiimti Vegfest‘o metu Kaune šeštadienį. Reikės pasiplanuoti laiką, nežinau, ar pavyks sudalyvauti, o laimėjęs jau seniai kažką buvau, tad pradžiugino. Dar šeštadienį vyks VGTU Teatro „Palėpė“ spektaklis „Neišmokta pamoka“, į kurį taip pat norisi nueiti. Tai va, arba pešis dvi subasmenybės arba kaip nors bendradarbiaus, pasidalindamos laiką. Sveikesnė gyvensena ir teatras. Kam teikti pirmenybę? O gal galima ir suderinti, kad viską suspėti? Atsakymą, manau atrasiu tik iki šeštadienio ryto.

   Sulauksiu 9 valandos ir keliausiu iki pašto atsiimti knygos „Gero gyvenimo kronikos“, jau lapelį turiu su kvietimu į paštą. Pats Kęstutis, knygos autorius, pasidomėjo vakar, ar knygą jau gavau. Buvo keturi darbadieniai, tai tiesiog fiziškai nebuvo įmanoma suspėti į paštą nueiti, nes pastarasis dirba iki 6 valandos vakaro, tuo metu ir mano darbas baigiasi. Po darbo ir taip retai dar norisi kur nors eiti, nes prabuvus 12 valandų „ant kojų“, norisi ir pasėdėti sau ramiai, muzikos paklausyti, paskaityti ar parašyti ką nors. Nieko, tokiems visokiems reikalams ir yra laisvadieniai, kurių dažniausiai turiu tiek pat, kiek ir darbo dienų. Bent jau toks dabartinio darbo pliusas už kurio gaunamą atlyginimą ir išgyventi galima tenkinant pagrindinius bazinius poreikius, dar pramogom, kultūros pažinimui kažkiek pinigų liekant.

Po ilgos pertraukos tylos, lai klaviatūros klavišai skamba!

   Žiauriai semia, traukia prie lovos, nėra ko norėti, jau lygiai dešimta valanda vakaro. Iki ryto lieka septynios valandos laiko pamiegoti arba dar parašyti kelis sakinius to laiko sąskaita. Taip ir padarysiu. Prisiminiau, kad turiu blogą, į kurį jau seniai nieko nerašiau. Reikės kažką parašyti, ką nors įdomesnio, apie kultūrą arba pasikultūrinimą, gal daugiau vietos skirsiu dvasios kultūrai nei kūno, nes įdomesnė sritis. Reikia tik nepamiršti. Žodžiu klausydamas plokštelės grupės „Vairas“ einu teisingu keliu, vairuoju savo minčių mobilį gera linkme. Kūryba gerai, manuoju atveju – rašymas. Ypač dirbant fizinį darbą leidžia save realizuoti dalinai. Kadangi turiu daug subasmenybių (o kas jų neturi?), tai visos jos nori būti realizuoti. Kokios jos? Tai ir kulinaras, ir sportininkas, ir sveikesnės gyvensenos propaguotojas, ir skaitytojas, ir rašytojas, ir teatro spektaklių lankytojas, ir filmų žiūrėtojas (pastaruoju metu apleista sritis), ir tinginiautojas bei dar sąrašas nebaigtinis. Apie kiekvieną turėsiu parašyti, kaip sekasi kurią subasmenybę realizuoti. Žiūriu daug čia jų, galima būtų kai kurias sutraukti ir padaryti po vieną, bet kartais pirma mintis kilusi geriausia, mažiau cenzūruota, kita vertus – nepatikrinta logikos eksperto. Velniop tą logiką, jos bent jau sapnuose nėra. Ta gaidele ir baigsiu, laikas keliauti į sapnų šalį. Tikiu, šiais metai suregsiu daugiau įrašų, nes rašau pastaruoju metu, tik lig šio vakaro nepublikavau šių metų kūrybos.