2017 m. rugsėjo 13 d., trečiadienis

Pagaliau laisvadienis

   Vakar vakare neprisėdau prie kompo, tad nerašiau. Po ketvirtos darbo dienos jaučiausi kaip zombis – be jėgų ir emocijų, tad reikėjo pailsėti. Miegoti nuėjau dar prieš 8 valandą vakaro. Užtat pabudau šiandien 4 valandą ryto ir maždaug po 40 minučių išsiropščiau iš lovos, nes nebegalėjau užmigti. Įsijungęs Facebook‘ą sužinojau, kad laimėjau magnio aliejaus, purškiamo, kurį reikėtų atsiimti Vegfest‘o metu Kaune šeštadienį. Reikės pasiplanuoti laiką, nežinau, ar pavyks sudalyvauti, o laimėjęs jau seniai kažką buvau, tad pradžiugino. Dar šeštadienį vyks VGTU Teatro „Palėpė“ spektaklis „Neišmokta pamoka“, į kurį taip pat norisi nueiti. Tai va, arba pešis dvi subasmenybės arba kaip nors bendradarbiaus, pasidalindamos laiką. Sveikesnė gyvensena ir teatras. Kam teikti pirmenybę? O gal galima ir suderinti, kad viską suspėti? Atsakymą, manau atrasiu tik iki šeštadienio ryto.
   Sulauksiu 9 valandos ir keliausiu iki pašto atsiimti knygos „Gero gyvenimo kronikos“, jau lapelį turiu su kvietimu į paštą. Pats Kęstutis, knygos autorius, pasidomėjo vakar, ar knygą jau gavau. Buvo keturi darbadieniai, tai tiesiog fiziškai nebuvo įmanoma suspėti į paštą nueiti, nes pastarasis dirba iki 6 valandos vakaro, tuo metu ir mano darbas baigiasi. Po darbo ir taip retai dar norisi kur nors eiti, nes prabuvus 12 valandų „ant kojų“, norisi ir pasėdėti sau ramiai, muzikos paklausyti, paskaityti ar parašyti ką nors. Nieko, tokiems visokiems reikalams ir yra laisvadieniai, kurių dažniausiai turiu tiek pat, kiek ir darbo dienų. Bent jau toks dabartinio darbo pliusas už kurio gaunamą atlyginimą ir išgyventi galima tenkinant pagrindinius bazinius poreikius, dar pramogom, kultūros pažinimui kažkiek pinigų liekant.

Komentarų nėra: