Po ilgos pertraukos tylos, lai klaviatūros klavišai skamba!

   Žiauriai semia, traukia prie lovos, nėra ko norėti, jau lygiai dešimta valanda vakaro. Iki ryto lieka septynios valandos laiko pamiegoti arba dar parašyti kelis sakinius to laiko sąskaita. Taip ir padarysiu. Prisiminiau, kad turiu blogą, į kurį jau seniai nieko nerašiau. Reikės kažką parašyti, ką nors įdomesnio, apie kultūrą arba pasikultūrinimą, gal daugiau vietos skirsiu dvasios kultūrai nei kūno, nes įdomesnė sritis. Reikia tik nepamiršti. Žodžiu klausydamas plokštelės grupės „Vairas“ einu teisingu keliu, vairuoju savo minčių mobilį gera linkme. Kūryba gerai, manuoju atveju – rašymas. Ypač dirbant fizinį darbą leidžia save realizuoti dalinai. Kadangi turiu daug subasmenybių (o kas jų neturi?), tai visos jos nori būti realizuoti. Kokios jos? Tai ir kulinaras, ir sportininkas, ir sveikesnės gyvensenos propaguotojas, ir skaitytojas, ir rašytojas, ir teatro spektaklių lankytojas, ir filmų žiūrėtojas (pastaruoju metu apleista sritis), ir tinginiautojas bei dar sąrašas nebaigtinis. Apie kiekvieną turėsiu parašyti, kaip sekasi kurią subasmenybę realizuoti. Žiūriu daug čia jų, galima būtų kai kurias sutraukti ir padaryti po vieną, bet kartais pirma mintis kilusi geriausia, mažiau cenzūruota, kita vertus – nepatikrinta logikos eksperto. Velniop tą logiką, jos bent jau sapnuose nėra. Ta gaidele ir baigsiu, laikas keliauti į sapnų šalį. Tikiu, šiais metai suregsiu daugiau įrašų, nes rašau pastaruoju metu, tik lig šio vakaro nepublikavau šių metų kūrybos.