Šiandien dar planuoju keliauti į sporto klubą. Reikia
nuvarginti kūną, kad atėjus vakarui norėčiau miego ir galėčiau ramiai
išsimiegoti iki rytojaus, nes rytoj į darbą, anksti keltis. Su sporto klubo
vadybininku sudariau sutartį, pagal kurią turiu įsipareigojimą lankyti klubą
vienerius metus, jei neatlankysiu, reikės sumokėti netesybas, kurios lygios 99
eurams. Paskubėjau priimti tokį sprendimą, nes į klubą tikrai dažnai negaliu
užlėkti. Neišnaudoju visų mokamų pinigų. Jei pagalvoju, kad būtų galima apsilankyti kasdien, o man išeina apsilankyti tik kartą ar du per savaitę, beje grupinės treniruotės nežavi, kurių pasiūla tikrai didelė, bet deja, ne visiems patinka, o šio klubo vienas iš didžiausių pliusų ir yra sporto grupėmis pasiūla. Praeitą antradienį buvau jogos užsiėmime, bet tempas netiko, viskas daroma labai greitai, nors pratimai ir protingai parinkti. Turiu išmokti priimti realybę tokią,
kokia yra – keliauti į klubą tada kada galiu, kada norisi, o ne aklai žiūrėti,
kad apsilankyti kuo daugiau kartų ir kuo daugiau treniruoklių pasinaudoti. Pirmiausia
reikia žiūrėti savęs, savo vidinių norų bei nepersistengti, nes, kai netausoju
fizinių jėgų, ateina išsekimas. Tada ir anginos puola ir labai nefaina sirgti.
Graži diena už lango, norėčiau labiau eiti pasivaikščioti į kokį parką, o ne į
klubą svarmenų tampyti. Reikia pagalvoti kaip suderinti šiuos du dalykus. Parke vaikščiojant gaunama terapinė nauda, sąlytis su gamta ramina sielą, o klube triukšmas ir nenatūrali aplinka, tik tiek, kad galima efektyviau kalorijas sudeginti. Terapinė nauda prieš kalorijų deginimą, įdomu, kas laimės. Mažas vidinis konfliktas. Širdis labiau į gamtą linksta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą