Juoko joga

   Kaip vakar sekėsi juoko jogos užsiėmime? Išsikėliau sau tikslą išlaisvinti juoką. Iš dalies pavyko. Buvo užduodami pratimai atlikimui, kuriuose reikėjo tam tikru būdu kvėpuoti, pamėgdžioti ką nors, įsijausti į tam tikras absurdiškas situacijas. Viskas juoko išlaisvinimo labui. Kai kuriose situacijose buvo sunku įsijausti, nes racionalus protas sakė "pažiūrėk, kaip atrodai, ką čia dabar veiki?", sunkiausia užduotis buvo pamėgdžioti mažų dar nemokančių kalbėti vaikų kalbą ir ta kalba susikalbėti su kitais. Beje, toje situacijoje reikėjo paskutinius tris kito asmens sakomus skiemenis atkartoti savo tirados pradžioje ir tada savo ką nors sukurti vaikiškąją kalba. Žodžiu, vyko perlipimas per save tam tikrais momentais. Kai užsiėmimui einant į pabaigą atsigulėme ant kilimėlių (ant nugaros), tai reikėjo išsijuokti. Tas padėjo galutinai išlaisvinti juoką, kažkiek natūraliau tada prasijuokiau. Grupelė, kurioje dalyvavau užsiėmimo metu buvo nedidelė. Tik 4 žmonės įskaitant mane ir vedančiąją. Prasitarė vedančioji Kristina, kad grupės dinamikai būtinas minimalus skaičius žmonių yra 7. Tai daryti užsiėmimą mažesnėje grupelėje yra iššūkis. O man patiko, kad nebuvo daug žmonių. Daug žmonių dažniausiai mane vargina, geriau jau mažiau. Žinoma, nebuvus daugiau žmonių, nesužinojau, kokia dinamika tuo atveju vykstanti. Planas ateičiai - sudalyvauti juoko jogos užsiėmime didesnėje grupelėje.

Prasmės paieškos, darbas

 Nuo pat vaikystės žmogus ieško gyvenimo prasmės, laimės. Iš pradžių galvoja, kad laimė yra būti suaugusiu. Vėliau, paaugęs jau galvoja, ką veiks po mokyklos – dirbs ar mokysis. Vienam prasminga yra po mokyklos iškart dirbti ir save išsilaikyti, o kitiems – studijuoti, gauti bakalauro ir magistro diplomus. Paskui, kartais būna, kad tas diplomas apčiuopiamos naudos neduoda. Nesakau, diplomą turėti yra gerai, nes aukštojo išsilavinimo pažymėjimas gali suteikti galimybę dirbti vienokį ar kitokį darbą, kurio be diplomo negautų žmogus. Vis tik, dažnai yra, kad žmonės gyvena ne taip, kaip nori, o taip „kaip reikia“. Dirbti pelningą darbą, o ne tai, kas patinka – irgi opi problema. Nemėgiamas darbas – tai lyg sau duobės kasimas. O ar tai yra laimė ir prasminga gyvenime – dirbti nemėgiamą darbą? Kita vertus, kiti žmonės blaškosi, ir mato, kad nemėgsta dabartinio darbo, bet neturi idėjų, ką kito galėtų veikti. Tai pasilieka esamam darbe arba puola strimgalviais į bet kokį kitą darbą, galvodami, kad laimė būtent kažkur kitur. Pirmas žingsnis būtų pamėgti esamą darbą išanalizavus, kas būtent dabar netenkina ir bandant spręsti esamas problemas, kurių verta ieškoti savyje. Būtent turi vykti darbas su savimi. Tada, išsiaiškinti savo norus, prasmės suvokimą ir geras dalykas išbandyti pirmiausia įvairias savanorystes, o tik tada rinktis darbą, kuris tikrai patinka. 

Apie sapnus. Rytinė analizė

   Pabudęs ryte prisiminiau daug sapnuotų sapnų ir kilo noras juos užsirašyti ir paanalizuoti. Daug laiko analizei neturiu (tarp pabudimo ir kelionės į darbą valanda laiko, per kurią ir pusryčius reikia pasigaminti ir kavos išgerti), tai gali rezultatas būti paviršutiniškas, bet sakoma, kad ryte pasąmonė geriau dirba, tai geriau ir analizuoti, ką būtent konkretus sapnuotas sapnas man galėtų reikšti, kokias mintis ar jausmus sukelia, kokios asociacijos kyla, kuo tai galėtų būti susiję su dienos metu gyvenamu gyvenimu ir dabarties aktualijomis - tiek vidinėmis, tiek išorinėmis.
   Tai va, sapnavau vieną sapną, kad gyvenau ir Vilniuje ir Kaune -  nuomojausi kambarius. Tik supratau, kad pinigų trūksta pragyvenimui abiejuose miestuose iškart, ypač, kad į Kauną rečiau užsuku. Tad sapne nusprendžiu atsisakyti kambario nuomos Kaune. Ne pirmą kartą tokia tematiką sapną sapnuoju. Gal sapnas išreiškia mano norą pagyventi Kaune, nors tai mažai tikėtina galimybė ir parodo baimę, kad pinigų pragyvenimui gali neužtekti.  
   Kitas sapnas – įsimyliu merginą, bet manau, kad santykių su ja geriau atsisakyti, nes ji ne tai, ko aš ieškau. Pažiūriu į veidrodį – ir mano žvilgsnis supanašėjęs su mylimosios žvilgsniu. Sapnas tikriausiai parodo mano norą ką nors įsimylėti, bet baimę supanašėti, prarasti savo „veidą“. 
   Dar vienas sapnas – daug kėdžių ir daug žmonių sėdi, tarp jų kelios pažįstamos merginos iš praeities – ir šnekasi apie mane, kuri pirma mane įsimylėjo, o aš nuošaly sėdžiu ir jaučiu, kad mano būsena neprognozuojama, ty. – kad galiu tuoj susirgti. Sapnas parodo baimę pasireikšti ligai įsimylėjus. 
   Kitas sapnas – važiuoju mašinoje, bet atviroje bagažinėje, iš galo važiuojanti mašina grėsmingai priartėja porą kartų ir paskui kai priartėja aš savo svoriu pakreipiu mašiną, kurioje važiuoju, kad ši atsitrenktų į tą, kuri iš galo važiuojanti. Pasekmė – sudaužytas atšvaitas iš galo važiuojančios mašinos. Manęs prašo, kad sumokėčiau, o detalės paieškos Rygoje. Sapne pripažįstu savo kaltę, bet jaučiu, kad gaila pinigų už detalę sumokėti. Sapnas tikriausiai parodo savo klaidų pripažinimą, bet atsakomybės vengimą mokėti už klaidas. 
    Dar vienas sapnas – apžiūriu mašiną, senovinę, su naujais tekiniais, staiga prie manęs esantis vyriškis perka tą mašiną, nes ji retro stiliaus, sena, ir nori nusipirkti su originaliais ratais, kuriuos reikia sumontuoti. Gal šis sapnas sako, kad ir aš susirūpinęs padangų keitimu savo automobiliui arba tiesiog svajoju turėti reto modelio seną automobilį.