Va2d part2, apie nieką

Dar nesibaigė antroji vasaros diena, jėėė :)
Šiandien tikrai nusprendžiau, kad anksčiau reikia eiti miegoti, užteks "kompinėti" ar filmus žiūrėti naktį. Geriau daugiau miego, vardan psichinės sveikatos. Nors... jaučiu kitąnakt reiks mokytis egzui paskutiniam. Taip man ir reikia :/.
Dabar truputį apie nieką. Aš sau nesibodžiu užduoti keistus klausimus. Pvz.: kaip reikia gyventi gyvenimą, kad būčiau niekas. Manai lengva? Anaiptol. Būti nieku tai tas pats kas neturėti draugų, neturėti jausmų, o tai neįmanoma!
Užtat kartais anksčiau jausdavausi nieku. Tai toks jausmas, kad esi niekam nereikalingas, kad niekas tavęs nemyli, meilės kitiems ir net sau nejauti, užeina graužatis, gėda, liūdesys neapsakomas. Džiaugiuosi, kad toks jausmas jau seniai buvo aplankęs, spjaunu tris kart per kairį petį ir niekam nelinkiu.
Esu linkęs į dabartį ir ateitį žvelgti optimistiškai :). Kartais idealizuoju vienus ar kitus dalykus, bet nuo realybės nebėgu, nes buvimas kažkuo, tai yra gyvenimas dabarty, o ne svajonės. Ar kada pagalvojai, kaip smagu jausti šiuo metu saulę, šildančią odą, vėją, kedenantį plaukus, matyti ir girdėti linksmus draugus besijuokiančius. Tai yra gyvenimas. Jei pripildau gyvenimą meile, tai dar džiugesnis gyvenimas atrodo, bet mylėti nėra lengva. Kadangi čia gali prasidėti kita tema, apie tai kitądien, baigiu. Viskas, labos ;) Viena minutė iki vidurnakčio :)