2010 m. liepos 23 d., penktadienis

Va53d., paskutinių dienų apžvalga

Praėjo 12 dienų, kai nepapildžiau šio blogo. Kol kas - vasaros nebloginimo rekordas.
Daug ko įvyko per tas dienas. Nesėdėjau rankų sudėjęs.


Liepos 12 d. surengiau legendinę kelionę dviračiu, pats vienas! Pirmiausia nuvažiavau iki Bubių, tada dviračių taku link Kurtuvėnų lėkiau, keliukas smagumo nerealaus. Iš išorės apžiūrėjau seną smuklės pastatą, kuri stovi prie kryžkelės, kurioje seniau kirtosi keliai vedę iš Vilniaus Rygon ir iš Šiaulių Žemaitijos gilumon. 21d. teko apžiūrėti smuklę iš vidaus ir paragauti Kurtuvėnų Smuklės kaimiško gyvo alaus.

Apžiūrėjau Kurtuvėnus ir važiavau toliau.

Nulėkiau iki Karalių kalno (nieko įspūdingo, visas žolėm ir medžiais apaugęs, net normalaus keliuko į jį nebuvo), po to aplankiau Linartų akmenį (įspūdingesnis ir mitologinę reikšmę turintis riedulys). Kadangi buvau pavargęs ir savo visą maistą suvalgęs, kurio buvo viena bandelė, tai smigau į mišką skabyt mėlynių ir žemuogių. Susižadinęs apetitą uogom lėkiau iki Ventos - Dubysos perkaso (panašu į ilgą kūdrą).

Istorinais duomenimis Rusų kareiviai kasė platų kanalą Dubysos - Ventos upėmis 1825-31m., bet sukilimas viską sutrukdė ir darbai buvo nutraukti. Jei būtų pavykę darbai tai nuo Nemuno krovininiai laivai iki 40 tonų būtų galėję plaukti iki Baltijos jūros Dubysos ir Ventos upėmis, nes tada Klaipėdos kraštas Prūsijai priklausė.


Kelias atgal buvo įdomus irgi, per miško šunkelį važiavau link Pašvinio pakeliui radau aviečių, medžiotojų namelį apžiūrėjau, net buvo užlipęs iki kabinos, tik užrakintas buvo. Šiaip taip radau privažiavimą prie Pašvinio paplūdinio, porą minučių pasimaudžiau (nejaukus ežeriukas, nors ir šiltas vanduo) ir lėkiau atgal namo, tiksliau - slinkau, nes jėgų turėjau mažai.

Pašvinys

Va, o dar liepos 14 ir 21 dienom su dviračiu buvau nulėkęs iki Geluvos ežero. 21 d. dviračiais su Laimonu irgi lėkėm Bubių-Kurtuvėnų dviračiu taku, tik po tiesiai iki Geluvos. Vakar maudžiaus Gudeliuose, tik skirtumas, kad su mašina važiavau. O šiomis dienomis vanduo koks šiltas, tiesiog labai labai.

Liepos 15-18d. savanoriavau festivaly Velnio Akmuo 2010. Įdomu buvo, nes pamačiau ir išgirdau daug trash/black/death metal grupių ir visa tai nemokamai! Kaip nemokamai - pats pinigų nemokėjau, tik padėjau darbuotis: įrengti parkavimo aikštelę, sustatyti palapines, paruošti laužavietę, pastovėti automobilių aikštelėje parkavimosi metu...
Kokia dar nauda: savanoriavimo patirtis renginio metu ir prieš jį, gavau raudoną maikę, raudoną apyrankę (kurią dabar naudoju kaip knygos skirtuką). 16-17 d. keli bokalai alaus nemokamai ir 30 Lt kasdien maistpinigiams.
Šiaip buvo ir minusų: kartais slampinėjom be veiklos, 15d. kentėm alkį, vakare tik gavom pavalgyti kelis šašlykėlius ir po porą dešrelių.
Viską sudėjus vistiek džiaugiuos, kad pabuvau savanoriu VA 2010.


Su grupe Tankard.

O koks karštis šiomis dienomis: siaubas, vakar vidurnaktį buvo 26 C. Bandžiau slėptis rūsy, tenai tik 20 C. Rūsy neįdomu, ilgai nebuvau. Žiemą 20 C - labai šilta, o vasarą oho koks vėsumas.

Per Liepos mėnesį jau perskaičiau vieną knygą: E.M. Remarko "Mylėk savo artimą". Kelios citatos:

x Drąsa - gražiausia jaunystės puošmena.
x Rusijoje vyrai gali verkti ir vistiek likti vyrais narsuoliais.
x Miestas atrodo priešiškas tol, kol jame nepavalgai ir neišgeri.
x Gera atmintis yra draugystės pagrindas ir meilės pražūtis.
x Viskas laikina, net tai, kas trunka visą gyvenimą. (Ši labiausiai patiko).

1 komentaras:

mergaitė rašė...

man irgi vasarą nesiseka blogo pildyt :) tas karštis nepakeliamas, net rankas sunku ant klaviatūros užkelt, ką jau kalbėt apie rašinėjimą :) ir šiaip, gi vasara - tinginio dienos, be kelionių ir tinginystės minčių nieko nėra :))