[Diena, kai buvau kaime, rinkau kolorado vabalus, vagojau daržą, pykau, važiavau su dviračiu iki prūdelio, gėriau "Carlsberg" skarbą ant Pakartuvių kalno šlaito, išmatavau Šiaulių bulvaro ilgį]
Klausau švediško viking-folk stiliaus metalo. Blynai, gerai taško. Kartais duslus vokals "užgraulina". Kaip ir visks normaliai. Kodėl klausau metal žanro muzikos. Nu kurmis, todėl kad patinka ir kad padeda jausmus išventiliuoti. Kai įsijaučiu į muziką, suraukiu veidą ir bandau įsiklausyti į kiekvieną dainos skambesėlį, va tada ir atslūgsta net įkyriausi jausmai.
Šiandien stebėjau vieną sceną, kai nuvažiavau prie Prūdelio ir atsisėdau į tokią vietą, kad beveik visą prūdą mačiau [Pakartuvių kalno šlaitas, tarp dviejų beržų ant nupjauto beržo kelmo]. Pirmiausia pastebėjau, kad prie Prūdelio vaikšto mergina ir kažko laukia, kažkam "majakina" kartais ir vaikšto pirmyn atgal. Taip laukė apie 20 min., tada pamatė, tai ko laukė - kažkokį berną, kuris ką tik iš vandens buvo išlipęs ir draugs šalia stovėjo. Tas jos lauktasis priėjo prie merginos, apkabino ir po to pradėjo save trinti į merginos palaidinę, nu tipo, pasinaudojo kaip rankšluosčiu. Blynai, pagalvojau, tokia nepagarba. Ką pati mergina kaži galvojo? Gal jau prie tokių poelgių pripratus ir tik džiaugiasi "vaikiną" turėdama? Po penkių minučių jie atsisveikino, mergina patraukė link stotelės o vaikinas su draugu į priešingą pusę...
P.S. stengiuosi keiktis lietuviškai, todėl vietoj kai kurių negražių keiksmų naudoju žodžius "kurmis" ar "blynai". Mėgstamiausias keiksmas - "kurmio namo blynai" :).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą