Juoko joga

   Kaip vakar sekėsi juoko jogos užsiėmime? Išsikėliau sau tikslą išlaisvinti juoką. Iš dalies pavyko. Buvo užduodami pratimai atlikimui, kuriuose reikėjo tam tikru būdu kvėpuoti, pamėgdžioti ką nors, įsijausti į tam tikras absurdiškas situacijas. Viskas juoko išlaisvinimo labui. Kai kuriose situacijose buvo sunku įsijausti, nes racionalus protas sakė "pažiūrėk, kaip atrodai, ką čia dabar veiki?", sunkiausia užduotis buvo pamėgdžioti mažų dar nemokančių kalbėti vaikų kalbą ir ta kalba susikalbėti su kitais. Beje, toje situacijoje reikėjo paskutinius tris kito asmens sakomus skiemenis atkartoti savo tirados pradžioje ir tada savo ką nors sukurti vaikiškąją kalba. Žodžiu, vyko perlipimas per save tam tikrais momentais. Kai užsiėmimui einant į pabaigą atsigulėme ant kilimėlių (ant nugaros), tai reikėjo išsijuokti. Tas padėjo galutinai išlaisvinti juoką, kažkiek natūraliau tada prasijuokiau. Grupelė, kurioje dalyvavau užsiėmimo metu buvo nedidelė. Tik 4 žmonės įskaitant mane ir vedančiąją. Prasitarė vedančioji Kristina, kad grupės dinamikai būtinas minimalus skaičius žmonių yra 7. Tai daryti užsiėmimą mažesnėje grupelėje yra iššūkis. O man patiko, kad nebuvo daug žmonių. Daug žmonių dažniausiai mane vargina, geriau jau mažiau. Žinoma, nebuvus daugiau žmonių, nesužinojau, kokia dinamika tuo atveju vykstanti. Planas ateičiai - sudalyvauti juoko jogos užsiėmime didesnėje grupelėje.

Prasmės paieškos, darbas

 Nuo pat vaikystės žmogus ieško gyvenimo prasmės, laimės. Iš pradžių galvoja, kad laimė yra būti suaugusiu. Vėliau, paaugęs jau galvoja, ką veiks po mokyklos – dirbs ar mokysis. Vienam prasminga yra po mokyklos iškart dirbti ir save išsilaikyti, o kitiems – studijuoti, gauti bakalauro ir magistro diplomus. Paskui, kartais būna, kad tas diplomas apčiuopiamos naudos neduoda. Nesakau, diplomą turėti yra gerai, nes aukštojo išsilavinimo pažymėjimas gali suteikti galimybę dirbti vienokį ar kitokį darbą, kurio be diplomo negautų žmogus. Vis tik, dažnai yra, kad žmonės gyvena ne taip, kaip nori, o taip „kaip reikia“. Dirbti pelningą darbą, o ne tai, kas patinka – irgi opi problema. Nemėgiamas darbas – tai lyg sau duobės kasimas. O ar tai yra laimė ir prasminga gyvenime – dirbti nemėgiamą darbą? Kita vertus, kiti žmonės blaškosi, ir mato, kad nemėgsta dabartinio darbo, bet neturi idėjų, ką kito galėtų veikti. Tai pasilieka esamam darbe arba puola strimgalviais į bet kokį kitą darbą, galvodami, kad laimė būtent kažkur kitur. Pirmas žingsnis būtų pamėgti esamą darbą išanalizavus, kas būtent dabar netenkina ir bandant spręsti esamas problemas, kurių verta ieškoti savyje. Būtent turi vykti darbas su savimi. Tada, išsiaiškinti savo norus, prasmės suvokimą ir geras dalykas išbandyti pirmiausia įvairias savanorystes, o tik tada rinktis darbą, kuris tikrai patinka. 

Apie sapnus. Rytinė analizė

   Pabudęs ryte prisiminiau daug sapnuotų sapnų ir kilo noras juos užsirašyti ir paanalizuoti. Daug laiko analizei neturiu (tarp pabudimo ir kelionės į darbą valanda laiko, per kurią ir pusryčius reikia pasigaminti ir kavos išgerti), tai gali rezultatas būti paviršutiniškas, bet sakoma, kad ryte pasąmonė geriau dirba, tai geriau ir analizuoti, ką būtent konkretus sapnuotas sapnas man galėtų reikšti, kokias mintis ar jausmus sukelia, kokios asociacijos kyla, kuo tai galėtų būti susiję su dienos metu gyvenamu gyvenimu ir dabarties aktualijomis - tiek vidinėmis, tiek išorinėmis.
   Tai va, sapnavau vieną sapną, kad gyvenau ir Vilniuje ir Kaune -  nuomojausi kambarius. Tik supratau, kad pinigų trūksta pragyvenimui abiejuose miestuose iškart, ypač, kad į Kauną rečiau užsuku. Tad sapne nusprendžiu atsisakyti kambario nuomos Kaune. Ne pirmą kartą tokia tematiką sapną sapnuoju. Gal sapnas išreiškia mano norą pagyventi Kaune, nors tai mažai tikėtina galimybė ir parodo baimę, kad pinigų pragyvenimui gali neužtekti.  
   Kitas sapnas – įsimyliu merginą, bet manau, kad santykių su ja geriau atsisakyti, nes ji ne tai, ko aš ieškau. Pažiūriu į veidrodį – ir mano žvilgsnis supanašėjęs su mylimosios žvilgsniu. Sapnas tikriausiai parodo mano norą ką nors įsimylėti, bet baimę supanašėti, prarasti savo „veidą“. 
   Dar vienas sapnas – daug kėdžių ir daug žmonių sėdi, tarp jų kelios pažįstamos merginos iš praeities – ir šnekasi apie mane, kuri pirma mane įsimylėjo, o aš nuošaly sėdžiu ir jaučiu, kad mano būsena neprognozuojama, ty. – kad galiu tuoj susirgti. Sapnas parodo baimę pasireikšti ligai įsimylėjus. 
   Kitas sapnas – važiuoju mašinoje, bet atviroje bagažinėje, iš galo važiuojanti mašina grėsmingai priartėja porą kartų ir paskui kai priartėja aš savo svoriu pakreipiu mašiną, kurioje važiuoju, kad ši atsitrenktų į tą, kuri iš galo važiuojanti. Pasekmė – sudaužytas atšvaitas iš galo važiuojančios mašinos. Manęs prašo, kad sumokėčiau, o detalės paieškos Rygoje. Sapne pripažįstu savo kaltę, bet jaučiu, kad gaila pinigų už detalę sumokėti. Sapnas tikriausiai parodo savo klaidų pripažinimą, bet atsakomybės vengimą mokėti už klaidas. 
    Dar vienas sapnas – apžiūriu mašiną, senovinę, su naujais tekiniais, staiga prie manęs esantis vyriškis perka tą mašiną, nes ji retro stiliaus, sena, ir nori nusipirkti su originaliais ratais, kuriuos reikia sumontuoti. Gal šis sapnas sako, kad ir aš susirūpinęs padangų keitimu savo automobiliui arba tiesiog svajoju turėti reto modelio seną automobilį.

Skaitymas minutę ištaikius. Jėgų perteklius. Vebinaras.

   Perskaičiau šiandien, beje, visą žurnalo numerį „Klubo 13 ir Ko žinios“. Leidimas 2009 metų, gal naujesnių ir nebeleidžia, reikės pasidomėti. Žurnalas apie psichikos sveikatą, pacientų kūryba, klubo veiklos aprašai, šiaip įdomūs straipsniai. Įdomu pasidomėti, kaip vyksta veikla kovojant už sergančiųjų psichikos ligomis teises, sergančiųjų žmonių integracija į visuomenę.
   Nors darbe praleista 12 valandų, bet jėgos vis dar plūsta, atsispaudimų nepakenktų padaryti daugiau, bet rytoj gali skaudėti rankos. Reiškia, raumenys auga, taip liaudiškai tariant, o moksliškiau – pieno rūgštys neišsiskaido iš raumeninės masės. Pieno rūgščių kaupimasis raumeniniame audinyje visiškai nieko bendro neturi su suvartojamo pieno kiekiu, bet labiau su raumenų nualinimu, kada trūksta deguonies raumens darbo metu. 
   Rytoj paskutinė darbo diena prieš keturias išeigines. Vakare dalyvausiu vebinare apie kažką, gal kelią laimingesnio gyvenimo link. Visgi vadinasi "Džiaugsmingo gyvenimo link". Veda Arnas Markevičius. Manau, vertas dėmesio seminaras, ypač, kad dalyvauti galima iš namų.

Smilkalai

   

   Kartais norisi kažko kvapnaus, pripildyti kambarį kvapais ir jaukumu. Tam puikiai pasitarnauja smilkalo deginimas, o gal reikia sakyti smilkinimas, nes uždegus jis po to pats savaime smilksta. Aš taip ir padariau šiandien, užsidegiau smilkalą Golden Buddha, gamintojas Vijayshree Fragrance of Bangalore, India. Šie smilkalai, kaip rašo, gali pritraukti laimę. Laimė tikrai pageidautinas dalykas gyvenime. Kiti paaugliai, kai paklausi, kuo norėtų būti užaugę, atsako, kad norėtų būti laimingi. Aš irgi paauglys būdamas norėjau būti laimingas, pasiturintis, galintis sau leisti paatostogauti įdomiose vietose, būti savo gyvenimo šeimininku. Norai pamažu pildosi, nes gyvenu tokiame mieste, kuriame noriu gyventi. Darbas irgi iš dalies tenkina, nes yra netoli gyvenamosios vietos, galima užsidirbti pinigų reikalingiems dalykams, tokiems kaip maistas, drabužiai, batai, nedidelės kelionės po Lietuvą ar Latviją, dar turiu planų ir Lenkiją turistiniais tikslais aplankyti. Nors gyvenamą plotą nuomojuos, bet dėl to problemų neturiu. Galiu valgyti, ką noriu, pats mėgstu gaminti maistą. Turiu daug laiko pabūti su savimi, analizuoti įvairius dalykus, domėtis sveiku gyvenimo būdu bei praktikuoti sveikesnį gyvenimo būdą, semtis išminties iš gerų knygų ir žurnalų. Turiu tris gerus draugus, su kuriais galiu pasišnekėti, pasidalinti savo sunkumais bei džiaugsmais ar paprašyti pagalbos, kada reikia. Tokie dalykai ir įeina į žodį laimė. Nereikia, žinoma, aklai tikėti, kad pasmilkius smilkalą gyvenimas pats savaime klostysis taip, kad atneš man laimę. Pilnai suprantu, kad ir pats turiu kažką daryti, išsikelti sau tikslus, jų siekti. Tikslų siekimas gali būti kelias prasmingesnio gyvenimo link, o pati gyvenimo prasmė - būti laimingam.

Dekoratyvinė paprika

   
   Vakar nusipirkau papriką, dekoratyvinę, geltonos spalvos uogomis. Buvo akcija. Tiesiog patraukė akį, iš karto nepuoliau pirkti, pagalvojau dar dieną, kokios norėčiau – raudonomis ar geltonomis uogomis ir nugalėjo taikesnė spalva, kuri labiau atitinka vidinę būseną. Spalvos – piešimas vat būtų gerai, bandant paleisti jausmus, juos išreiškiant piešimo ir spalvinimo būdu. Žinoma, nupieštą paveikslą ir ant sienos galėčiau pakabinti – yra tam vienas varžtas sienoje laisvas. 

Pasivaikščiojimas parke ar treniruotė sporto klube?

   Šiandien dar planuoju keliauti į sporto klubą. Reikia nuvarginti kūną, kad atėjus vakarui norėčiau miego ir galėčiau ramiai išsimiegoti iki rytojaus, nes rytoj į darbą, anksti keltis. Su sporto klubo vadybininku sudariau sutartį, pagal kurią turiu įsipareigojimą lankyti klubą vienerius metus, jei neatlankysiu, reikės sumokėti netesybas, kurios lygios 99 eurams. Paskubėjau priimti tokį sprendimą, nes į klubą tikrai dažnai negaliu užlėkti. Neišnaudoju visų mokamų pinigų. Jei pagalvoju, kad būtų galima apsilankyti kasdien, o man išeina apsilankyti tik kartą ar du per savaitę, beje grupinės treniruotės nežavi, kurių pasiūla tikrai didelė, bet deja, ne visiems patinka, o šio klubo vienas iš didžiausių pliusų ir yra sporto grupėmis pasiūla. Praeitą antradienį buvau jogos užsiėmime, bet tempas netiko, viskas daroma labai greitai, nors pratimai ir protingai parinkti. Turiu išmokti priimti realybę tokią, kokia yra – keliauti į klubą tada kada galiu, kada norisi, o ne aklai žiūrėti, kad apsilankyti kuo daugiau kartų ir kuo daugiau treniruoklių pasinaudoti. Pirmiausia reikia žiūrėti savęs, savo vidinių norų bei nepersistengti, nes, kai netausoju fizinių jėgų, ateina išsekimas. Tada ir anginos puola ir labai nefaina sirgti. Graži diena už lango, norėčiau labiau eiti pasivaikščioti į kokį parką, o ne į klubą svarmenų tampyti. Reikia pagalvoti kaip suderinti šiuos du dalykus. Parke vaikščiojant gaunama terapinė nauda, sąlytis su gamta ramina sielą, o klube triukšmas ir nenatūrali aplinka, tik tiek, kad galima efektyviau kalorijas sudeginti. Terapinė nauda prieš kalorijų deginimą, įdomu, kas laimės. Mažas vidinis konfliktas. Širdis labiau į gamtą linksta.

Rudeninė melancholija, apmąstymai apie laimę

   

   Kas yra laimė? Ką reiškia būti laimingu? Kas man suteikia laimės? Apie viską iš eilės. Laimės gali suteikti ir maži dalykai, tik reikia mokėti pajusti akimirkos grožį ir tai įvertinti. Pavyzdžiui, kodėl gi neskyrus sau laiko ramiam pasibuvimui. Asmeniškai man laimės suteikia tokie dalykai kaip ši akimirka kada už lango jau tamsu, o kambaryje šviečia tik sieninė lempa prie lovos, pasidarau skanios žolelių arbatos, gurkšnoju ją užsikąsdamas gabalėliu natūralaus medaus, o šalia liepsnoja jauki „tabletinė“ žvakutė bei smilksta malonaus skonio smilkalas pripildydamas kambarį jaukumo. Aplinkui ramu, kažkur už sienos girdisi televizoriaus atgarsiai, bet tai atmosferos negadina. Kai ramu viduje, tai ir išoriniai stimulai neturi didesnės įtakos mintims bei emocijoms. Iki laimės reikia tiek nedaug, skirti laiko išgyventi šią akimirką pajaučiant prasmę būti čia ir dabar. Man asmeniškai tai yra laimė šią akimirką. Akimirkų gali būti įvairių, kaip ir žmonės vienodi nebūna, taip ir jų suvokimas, kas yra laimė yra skirtingas pas kiekvieną individualiai. Laime galima džiaugtis vienam, bet galima ir būnant su kažkuo kitu šalia. Yra net posakis angliškas toks: „Happiness is real when shared“. Nesutinku, laimingam galima būti ir vienam, svarbiausia, kaip asmeniškai tai yra įprasminama. Linkiu kiekvienam atrasti bent dalelę džiaugsmo ir laimės kasdienybėje bei nepamiršti savo laime dalintis su kitais.

Kūno kultūra. Kalanetika

   Vakar vakare buvau kalanetikos užsiėmime. Sunkoki pratimai, kaip niekada nepatyrusiam tokios treniruotės džiaugsmų. Buvo akcentuojami pratimai presui. Linksmai praleidau laiką treniruotės metu, linksmino tokios treniruotės instrukcijos kaip kad „surakinkit šonkaulius“ – dauguma, nujaučiu, kad nesuprato, kol galiausiai viena dalyvių paprašė patikslinti, ką pastaroji frazė reiškia. Buvau vienintelis vaikinas tarp moteriškosios giminės atstovių. Vyrai renkasi sunkesnes bei „vyriškesnes“ sporto šakas, tad pasikuklino apsilankyti ir sužinoti, kas tai yra. Žinoma, raumenų su kalanetikos pratimais neužsiauginsi, bet sutvirtinti presą tikrai galima. Įdomu buvo kūnu patirti ir tikrai nėra taip lengva kaip gali pasirodyti iš šalies. Gera treniruotė pratampant raumenis, net sušilti buvo galima ir puikiai nuvargino fizinį kūną! Po treniruotės kojos sunkiai nešė. Šiandien vakare, jei netingėsiu, važiuosiu į sporto klubą, nueisiu į jogos užsiėmimą. Tiesiog reikia išbandyti, net norisi.
Nuotrauka apie kalanetiką iš interneto platybių bendram įsivaizdavimui:

Buvau teatre

    Šeštadienį vakare ėjau į teatrą. VGTU Teatro "Palėpė" spektaklis „Neišmokta pamoka“ buvo tikrai puikus, nepasigailėjau nuėjęs. Aktoriai vaidino puikiai, vaidinimo metu net elektronines cigaretes traukė, kas buvo labai keista matyti. Daug akimirkų įsiminė. Pati pradžia, kai įeina į klasę vaikinas ir ploja rankomis per suolą. Tai supykdo įėjusią kitą mokinę, moksliukę (mane mokyklos laikais irgi nervuodavo triukšmas klasėje).Toliau mokinių susirenka daugiau ir visi yra palikti po pamokų, laukia istorijos mokytojos...(daug rašyti, jei atpasakoti ir pasakoti, kokius jausmus koks epizodas sukėlė). Beje, šeštadienį nusipirkau naują žurnalo „Raktas“ numerį, bet dar neskaičiau. Turėsiu tam laiko šiandien. Sekmadienį ir pirmadienį dirbau. Nu štai ir antradienis! O dar tik 9:26. Galiu ilsėtis porą dienų. Valio. Vakare važiuosiu į studijos ENSO organizuojamą „kalanetika press“ treniruotę. Kalanetika, tai kažkas tarp jogos ir baleto. Skamba linksmai. Reikia gyvenime išbandyti įvairius dalykus. Na, o rytoj keliausiu į sporto klubą. Sportas vardan to, kad sveikame kūne būtų sveika siela. Sporto neužtenka, reikia ir papildomai ugdyti save, pavyzdžiui teatru, skaitymu, rašymu ir kitais sielai maloniais dalykais. Sekantis spektaklis bus šeštadienį, bet man darbadienis, tai jei bus didelio noro, reikės keliauti, nes reikia naudotis proga kol spektakliai nemokami.

Besiblaškant tarp kultūrinių renginių pasirinkimų

   Po neilgos pertraukos grįžtu prie klaviatūros klavišų barškinimo. Įsijungiau suomių juodmetalio grupės paklausyti. Norns – In Fog They Appear. Tiesiog atėjo įspėjimas į FB naujienas, kad štai kažkas kažką įkėlė į Finnish Black Metal viešą grupę. Reikia pasiklausyti. Tinkama muzika šiam rytui. Žemų vibracijų, bet patinka, veža tiesiog. Dar priminimas atėjo, kad šiandien daug renginių vyksta, kuriais esu „susidomėjęs“. Tai ir Žalianamio atidarymas, ir Sielos koncertas Metro klube ir A. Makejevo paistalynės Trikampyje pube bei dar keli intelektualesni renginiai, tokie kaip paskaita „Negalvokite, ką galvoja jūsų smegenys“, Arabų kultūros dienos: literatūrinis vakaras, bei knygos „Laiškai sūnui vegetarui“ pristatymas Kaune. Na, aišku, į Kauną gal ir nesitrenksiu šiandien, bet kažkur Vilniuje sudalyvauti būtų smagu. Vilniuje tikrai vyksta renginių, į visus fiziškai net suspėti nėra šansų, reikia rinktis. Atsižvelgti galima į tai, ar renginys kainuoja, ar nemokamas, ar yra su kuo drauge nueiti, ar tektų eiti vienam, ar tai atitinka interesų sritį, ar visgi geriau būtų sudalyvauti kur nors kitur. Laiko yra nuspręsti, nes visi renginiai vakarop. Laisvė rinktis. O kad dalyvauti, tai jo, noriu, visgi reikia laisvadieniu naudotis ir išnaudoti galimybes. 

Pagaliau laisvadienis

   Vakar vakare neprisėdau prie kompo, tad nerašiau. Po ketvirtos darbo dienos jaučiausi kaip zombis – be jėgų ir emocijų, tad reikėjo pailsėti. Miegoti nuėjau dar prieš 8 valandą vakaro. Užtat pabudau šiandien 4 valandą ryto ir maždaug po 40 minučių išsiropščiau iš lovos, nes nebegalėjau užmigti. Įsijungęs Facebook‘ą sužinojau, kad laimėjau magnio aliejaus, purškiamo, kurį reikėtų atsiimti Vegfest‘o metu Kaune šeštadienį. Reikės pasiplanuoti laiką, nežinau, ar pavyks sudalyvauti, o laimėjęs jau seniai kažką buvau, tad pradžiugino. Dar šeštadienį vyks VGTU Teatro „Palėpė“ spektaklis „Neišmokta pamoka“, į kurį taip pat norisi nueiti. Tai va, arba pešis dvi subasmenybės arba kaip nors bendradarbiaus, pasidalindamos laiką. Sveikesnė gyvensena ir teatras. Kam teikti pirmenybę? O gal galima ir suderinti, kad viską suspėti? Atsakymą, manau atrasiu tik iki šeštadienio ryto.

   Sulauksiu 9 valandos ir keliausiu iki pašto atsiimti knygos „Gero gyvenimo kronikos“, jau lapelį turiu su kvietimu į paštą. Pats Kęstutis, knygos autorius, pasidomėjo vakar, ar knygą jau gavau. Buvo keturi darbadieniai, tai tiesiog fiziškai nebuvo įmanoma suspėti į paštą nueiti, nes pastarasis dirba iki 6 valandos vakaro, tuo metu ir mano darbas baigiasi. Po darbo ir taip retai dar norisi kur nors eiti, nes prabuvus 12 valandų „ant kojų“, norisi ir pasėdėti sau ramiai, muzikos paklausyti, paskaityti ar parašyti ką nors. Nieko, tokiems visokiems reikalams ir yra laisvadieniai, kurių dažniausiai turiu tiek pat, kiek ir darbo dienų. Bent jau toks dabartinio darbo pliusas už kurio gaunamą atlyginimą ir išgyventi galima tenkinant pagrindinius bazinius poreikius, dar pramogom, kultūros pažinimui kažkiek pinigų liekant.

Po ilgos pertraukos tylos, lai klaviatūros klavišai skamba!

   Žiauriai semia, traukia prie lovos, nėra ko norėti, jau lygiai dešimta valanda vakaro. Iki ryto lieka septynios valandos laiko pamiegoti arba dar parašyti kelis sakinius to laiko sąskaita. Taip ir padarysiu. Prisiminiau, kad turiu blogą, į kurį jau seniai nieko nerašiau. Reikės kažką parašyti, ką nors įdomesnio, apie kultūrą arba pasikultūrinimą, gal daugiau vietos skirsiu dvasios kultūrai nei kūno, nes įdomesnė sritis. Reikia tik nepamiršti. Žodžiu klausydamas plokštelės grupės „Vairas“ einu teisingu keliu, vairuoju savo minčių mobilį gera linkme. Kūryba gerai, manuoju atveju – rašymas. Ypač dirbant fizinį darbą leidžia save realizuoti dalinai. Kadangi turiu daug subasmenybių (o kas jų neturi?), tai visos jos nori būti realizuoti. Kokios jos? Tai ir kulinaras, ir sportininkas, ir sveikesnės gyvensenos propaguotojas, ir skaitytojas, ir rašytojas, ir teatro spektaklių lankytojas, ir filmų žiūrėtojas (pastaruoju metu apleista sritis), ir tinginiautojas bei dar sąrašas nebaigtinis. Apie kiekvieną turėsiu parašyti, kaip sekasi kurią subasmenybę realizuoti. Žiūriu daug čia jų, galima būtų kai kurias sutraukti ir padaryti po vieną, bet kartais pirma mintis kilusi geriausia, mažiau cenzūruota, kita vertus – nepatikrinta logikos eksperto. Velniop tą logiką, jos bent jau sapnuose nėra. Ta gaidele ir baigsiu, laikas keliauti į sapnų šalį. Tikiu, šiais metai suregsiu daugiau įrašų, nes rašau pastaruoju metu, tik lig šio vakaro nepublikavau šių metų kūrybos.