Bezdžionėlės juokas

Kaip aš atradau, kokią fobiją turiu

Nu dar taip nebuvo. Vienu žodžiu, atsibundu ketvirtą valandą ryto ir girdžiu pelės graužimo garsą. "Nieko" sakau ir bandau toliau miegot, bet kai išgirdau, kaip pelė tipena per grindis, tai nejuokais baimę pajaučiau. Tipenančių pelių, kurių nesimato, fobija!
Greit atsikėliau, papūgų narvą palubėn, katiną kambarin...iškart saugiau jaučiuos, bet miegas dabar neima. O Pilkis kaip koks ekspertas detektyvas ieško man baimę sukėlusio subjekto.

Galėtų tos pelės ar žiurkiukai tokius dviratukus mano kambary turėti, tai bent negąsdintų tipendami!

O štai galima ir pasijuokti iš merginos, turinčios pelių baimę :P.

When Rats Attack - Watch the top videos of the week here

Tiesiog sens, kartais "užvelkantis" ritms

Eilės...

A (Tūzas)

"aš laimingas
tu įžengei į mano gyvenimą

aš laimingas

jog žinojai, kuo tai pasibaigs"

4

"aš esu laisvas

aš neturiu pavyzdžių

aš neprivalau niekam rodyti kelio"

XCIX

"trumpai drūtai:

mano trintukas

prieš

jūsų tikrovę"

citatos iš Bruno K. Oijer eilėraščių rinktinės "Kol nuodai veikia"

Naujiausias kūrinėlis

Kelionė į Anapus Nemuno

Žiema. Įraudusiais žandais bei užsitempęs šaliką iki nosies einu tiltu, o kojas kiloju kaip gandras, tik ne per balas, o per pusnis, kurių šiemet nepagailėjo žiemužė. Nepagailėjo ir šalčio, kai pokštelėjo dvidešimt Celsijaus žemiau ledo atsiradimo temperatūros, tai net pačiam velniui Lietuviškam pragare riesta. Tik Nemunas dar vietomis neužšalęs. Ausyse skamba Obtest „Anapus Nemuno“. Sutapimas: anapus Nemuno ir keliauju. Šiapus ar anapus. Tik žodžių žaismas? Deja, ne.

Kiekvienąkart slinkdamas per „Trijų mergelių“ tiltą ir pavydžiai žiūrinėdamas į sukabinėtas spynas su vardais bei širdutėmis, jaučiu tokią tuštumą širdį. Jaučiu, kad kažko trūksta, kažko nepaprastai reikia. Sau neprisipažįstu, kad man trūksta dėmesio, meilės. Trūksta merginos, kuriai galėčiau parodyti dėmesį, kurią galėčiau mylėti. Bet visa tai ne man, nes man nesiseka su merginomis, aš – lopas. Būti tokiu liūdna, neviltis dažnai aplanko ir šiaip įkyrios mintys, ypač žiūrint per tilto turėklą žemyn, atrodo riba tarp šiapus ir Anapus tokia trapi. Sraunūs Nemuno vandenys skuba susitikti su Neries vandenimis. Net upės turi sau porą!

Gyvenimas – žiaurus, nebenoriu tokio, nebenoriu gailėtis savęs. Dedu koją per turėklą ir antrą taip pat. Štai aš jau už turėklo, stengiuosi negalvoti, bet širdis daužosi ir apima jaudulys. Pirmą ir paskutinį kartą sužinau, ką reiškia bijoti mirties, jausti jos alsavimą, kuris raminančiai gundo ir kviečia greičiau susitikti. Viso gero, pasauli su laimingais žmonėmis, kurie kabinėja ant tilto spyneles. Rankos paleidžia turėklą, skrydžio jausmas tiesiog svaigina. Galvoje suskamba frazė iš Foje dainos "Vandenyje": "Šitas keistas pasaulis verčia mane..." Šmurkšt! Šiame pasaulyje vienu vienišu lopu mažiau.

Trijų mergelių tiltas per Nemuną, Kaunas

Naktis

Taip norėčiau nusikeikti, taip riebiai, kad riebiausias aliejus nebūtų toks riebus. Tiesiog, taip viduje jaučiuosi. Dėl ko? Dėl to, kad nesuprantu savęs, nesuprantu, kaip galiu nesuprasti kai kurių dalykų. Kurmio namo blynai! Tikiuos nuo šiandien dienos arba bent jau nuo savaitgalio pradėsiu jaustis gerai. Pripažįstu, esu per daug savikritiškas. Nu ir namas! Pinčiuks kurmio namo blyne! Jau naktis, trečia valanda ir devynios minutės, o aš vietoj to, kad eičiau miegoti, užsiimu savirealizacija. Atsiminiau gražią dainą, šiaip šiandien visądien ta daina skambėjo mano galvoj:

Laukiu sniego!

Susimąsčiau

Tai va, eilinį kartą rūkiau ir mąsčiau tuo pat metu. Šįkart galvon lindo ne vien mintys apie rūkymo/nerūkymo dilemą, bet ir kitokios. Apie gyvenimo prasmę. Uždaviau sau klausimą: kuo mano gyvenimas prasmingas? Jeigu, Jūs, mieli skaitytojai, manot, kad šiandien atvirai išreikšiu savo mintis apie prasmę, tai rimtai klystat. Kodėl? Pirmiausia, todėl, kad mintis sunku aprašyti žodžiais. Visų antra, atvirauti apie prasmę neturiu nuotaikos, kitądien apie ją.
Nesiaiškinsiu, kodėl sunku išreikšti mintis, tai savaime suprantama. Geriau pakalbėsiu apie nuotaiką. Kėliausi anksti, vos pramerkęs akis atsiminiau, jog šį mėnesį dar nepasipildžiau nuolatinio bilieto. Taigi, jau porą dienų važinėjau "zuikiu". Iškart stresas, bet geriau ans išstūmė mane iš lovos. Toliau kasrytiniai ritualai. Pavalgęs ir apsiprausęs skubėjau pas dantistę, nespėjau į tinkamą troleibusą, vėl keistos mintys, pokalbis su savimi (mintyse), kad reikia anksčiau susiruošti ir pan. Suspėjau pas dantistę, o ten visą valandą dantį grežioja ir krapšto. Nužiūrinėdamas jaunas dantistes besistaipančias aplink keikiuosi mintyse, jaučiuosi, lyg operuotų, klaikiai. Kadangi mano dantistė tik mokosi, tai turi asistentę, bei karts nuo karto dar prieina pora kitų dantisčių studenčių protingais veideliais paspoksoti ir tarsteli vieną kitą protingą žodelį. Dar dėstytotoja karts nuo karto prieina ir, mano nevilčiai, pasako, kad gręžti reikia dar daugiau. Tokiu momentu ypač keikiuos, ne tik lietuviškai, bet ir rusiškai ir prisiekinėju dažniau lankytis pas dantistę. Pykčio prideda ir tai, kad liežuvis ir lūpos sudžiūna į ragą.
Kai pagaliau sutvarko dantį, tai išeinu pakilios nuotaika, vaidinu ramų. Yra ir kitų rūpestėlių: paskaita, savaitgalio renginių planavimas ir seminaras-laboratorinis. Vienu žodžiu, grįžtu vakare nusikalęs, išalkęs, piktas, pavargęs, o dar reikia šeštadienio koliui mokytis. Kurmio namo blynai!
O dar vakar A. Miškinio knygą pavogė iš kambario, kaip "fantą". Reikėjo eiti į Helovyno party ir atsiimti eilėraščius, pasipuošiau Puma treningais, Velnio akmens raudona maike, parūkiau stipraus tabako ir nuėjau. Ką gi, "partyje" pavalgiau salierų, pagėriau Kruvinosios Meri be šnapso, mane apvyniojo bintu, pasistaipiau, pabendravau su draugiškais barakiečiais. Nuotaika po truputį taisosi, bet reikia geros muzikos paklausyt...
Darkthrone albumai "Transilvanian Hunger" bei "Under a Funeral Moon" atgaivina pavargusią dvasią griebti kognityvinę už ragų, he.
Jei ką gera muzika (žinoma, mano subjektyvia nuomone, nes ne visiems toks žanras patinka) atgaivina, paklausykit:
Darkthrone - Transilvanian Hunger

Paskutiniai žodžiai: Black Metal forever, gerai išsiurbia neigiamą nuotaiką!

Kad širdy būtų ramu

***

Senų laikų dainų klausydamas,
Atsiminimus atminty žudydamas,
Jaučiuosi tikrai keistai-
Širdy kraujuoja sakiniai.

Sakiniai - žodžiai neištarti,
Lengvi ir atviri,
Sunkūs ir prasmingi-
Visoki, glaudžiasi širdy.

Bet štai naują dainą klausau.
Ritmas muša lengvai bei tykiai.
Balsai dainuoja patriotiškai
Ir mano sąmonė eiliuojasi naujai.

Kaip kad vasarą keičia ruduo,
Taip normalu yra pasikeisti pačiam -
Išžudyt senas mintis, kam?
Kad širdy būtų ramu.

2010 m. Spalio 25d.-27d.

Bandymas kurti

Pradėsiu nuo citatos:

Mes nežinome kam, bet gyventi,
Kurt ir juoktis pasauly - puiku;
Nes ir tai, ką mes esam iškentę,
Vienąsyk prasiveržia džiaugsmu.

Vytautas Mačernis

Gyventi reikia taip, kad būtų, apie ką rašyti. Nebūtinai reikia rašyti apie save, bet kūryba yra kažkas nepaprasto, kažkas tokio, kas padeda įprasminti save. Todėl egzistencialistiniai Mačernio eilėraščiai man ypač patinka.

Taigi, šiandien skaičiau daug eilėraščių. Tiek savo senos kūrybos, tiek Mačernio, Miškinio eilių. Man iki jų lygio dar toli. Seniau dar būdavo noras kurti, bei kūrybos procesas visai puikiai pavykdavo. Dabar yra noras kurti, bet sunkiai galvoje eilės eiliuojasi. Žinoma, gal grupės Nahash muzika trukdė kūrybiniui potencialui, bet perjungiau muziką, paskui net išjungiau, o mintis vos vos dėlioju. Kažką ir sudėliojau apie muziką, kūrybą, jausmus, bet ale taip gėda ištraukti eilių į dienos šviesą, tai sakau, paslėpsiu kol kas kompe šį kurtą eilių. Jei pagimdysiu "geresnių" - įmesiu.

Atvirai

Kartais norėčiau parašyti kažką labai atviro blogan, bet sulaiko mintis, kad atvirauti kai kuriais atvejais nėra gerai. Viskas, sliūkinu nuo kompo, o tai įtrauks :/ Statistiką daugiausia per kompą mokinausi, muziką prie kompo klausiau...

Naktis

Šiaip jau turėčiau miegoti, bet... kol kas naktinėju. Statistiką bandau įkąsti, sekasi sunkiai. Tada muzika mane paguodžia. Šiom dienom klausau grupių Arkona(rus) ir Bestia(est). Kaip veikia mane ši muzika? Padeda vėlyvais vakarais neužmigti ir suteikia jėgų.

Kelionė po Panemunės šilo parką

Nekažką šiandien turėjau, ką veikti, tai sugalvojau nulėkti Panemunėn. Kompanijos neradau, tai keliavau vienas. Iš pradžių sumąsčiau, kad ieškosiu grybų, o radęs juos kaip nors pasigaminsiu, bet nukeliavęs šilan apsigalvojau. Mano apsigalvojimui įtakos turėjo tai, kad gerų grybų nepamačiau, o nepažįstamų arba menkesnės vertės daugybė. Gerais grybais aš vadinu baravykus, raudongalvius, lepšius, ruduokes, guotes bei kazlėkus.
Taigi, grybus tik fotografavau.

Va62d., Rugpjūtis

Su rugpjūčio mėnesiu! ;)
Jau vasaros 62-oji diena, bet dar liko 31 diena, jėėė. Džiaukimės, tuo, ką turime!
Aš tai džiaugiuos, nes dar turiu neįvykdytų vasaros planų.

Va57d., truputis tamsos

Dedu į savo blogą šį avantgarde black metal žanro kūrinį, nes kaip tik neseniai baigiau jį klausyti. Tikras dainos pavadinimas "Cogito ergo sum", tik į jūtūbę kažkoks neišmanėlis keldamas padarė klaidą. Albumo pavadinimas F51.4 reiškia psichikos sutrikimą - siaubą miegant.

Pasidalinsiu mintimis, kodėl šį kūrinėlį keliu į savo blogą. Pirmiausia, black metal žanro muzika nėra pati švelniausia, palyginus su popsu - tikra tamsuma. Toliau kyla klausimas: kodėl klausau tokios muzikos? Nesu ten koks nors satanistas, šėtono garbintojas ar pan., bet klausau muziką vien todėl, kad gerai skamba, kad padeda atpažinti savo emocijas, jas neutralizuoti. Paklausęs "blekiuko" nurimstu, jei būnu ant ko nors supykęs, tartum muzika padeda išsiurbti pyktį. O jei šiuo atveju būdamas piktesnėj nuotaikoj bandyčiau klausyti linksmos popsinės dainelės, tai jausmas nebūtų normalizuotas, o tik išstumtas iš sąmonės lauko, ir pasąmonėje lauktų progos prasiveržti su didžiausiu griausmu. Kaip tik už lango griausmas iš apniukusio dangaus.

Siaubas miegant: kelis kartus esu pajutęs šią būseną, bet trumpai ji trukdavo ir dažniausiai aplankydavo vaikystėje. Panašu į paniką pusiau miegant/pusiau būnant atsibudus, bet tai nėra tas pats, kas sapnuoti košmarą ir iš jo pabusti. Gaila, kad nemoku vokiečių kalbos, nes dainos, kurių dabar klausau, dainuojamos vokiškai, gal ką nors daugiau apie siaubą miegant sužinočiau.

Hm, į blogą visko parašyti negaliu (todėl kai kurias mintis nutyliu), nes daug kas yra asmeniško, ne viešai publikai pasakojama. Tuo tikslu naudodavaus dienoraščiu, kurio neberandu šiuo metu. Arba man jau atminties sutrikimai rimti, arba kažkur labai slaptai nukišau - kas mažai tikėtina, nes jis užrakinamas, arba kažkas pasiskolino :/. Žiauriausia, kas gali būti, kai savą dienoraštį, su visom mintimis ir jausmais kas nors pasiskolina.

Gaila, kad neturiu sutvarkytos garso aparatūros automobilyje, o tai kartais vienas būdamas ir automobilyje pasiklausyčiau Black metal'o.

Va56d., kelionė iki miškelio su fotiku

Šiandien pavakare galvojau ką veikti ir sugalvojau: su dviračiu nuvažiuoti iki miškelio ir pafotografuoti makro nuotraukų. Taip ir padariau. Rezultatai žemiau :)

Va53d., paskutinių dienų apžvalga

Praėjo 12 dienų, kai nepapildžiau šio blogo. Kol kas - vasaros nebloginimo rekordas.
Daug ko įvyko per tas dienas. Nesėdėjau rankų sudėjęs.


Liepos 12 d. surengiau legendinę kelionę dviračiu, pats vienas! Pirmiausia nuvažiavau iki Bubių, tada dviračių taku link Kurtuvėnų lėkiau, keliukas smagumo nerealaus. Iš išorės apžiūrėjau seną smuklės pastatą, kuri stovi prie kryžkelės, kurioje seniau kirtosi keliai vedę iš Vilniaus Rygon ir iš Šiaulių Žemaitijos gilumon. 21d. teko apžiūrėti smuklę iš vidaus ir paragauti Kurtuvėnų Smuklės kaimiško gyvo alaus.

Apžiūrėjau Kurtuvėnus ir važiavau toliau.

Nulėkiau iki Karalių kalno (nieko įspūdingo, visas žolėm ir medžiais apaugęs, net normalaus keliuko į jį nebuvo), po to aplankiau Linartų akmenį (įspūdingesnis ir mitologinę reikšmę turintis riedulys). Kadangi buvau pavargęs ir savo visą maistą suvalgęs, kurio buvo viena bandelė, tai smigau į mišką skabyt mėlynių ir žemuogių. Susižadinęs apetitą uogom lėkiau iki Ventos - Dubysos perkaso (panašu į ilgą kūdrą).

Istorinais duomenimis Rusų kareiviai kasė platų kanalą Dubysos - Ventos upėmis 1825-31m., bet sukilimas viską sutrukdė ir darbai buvo nutraukti. Jei būtų pavykę darbai tai nuo Nemuno krovininiai laivai iki 40 tonų būtų galėję plaukti iki Baltijos jūros Dubysos ir Ventos upėmis, nes tada Klaipėdos kraštas Prūsijai priklausė.


Kelias atgal buvo įdomus irgi, per miško šunkelį važiavau link Pašvinio pakeliui radau aviečių, medžiotojų namelį apžiūrėjau, net buvo užlipęs iki kabinos, tik užrakintas buvo. Šiaip taip radau privažiavimą prie Pašvinio paplūdinio, porą minučių pasimaudžiau (nejaukus ežeriukas, nors ir šiltas vanduo) ir lėkiau atgal namo, tiksliau - slinkau, nes jėgų turėjau mažai.

Pašvinys

Va, o dar liepos 14 ir 21 dienom su dviračiu buvau nulėkęs iki Geluvos ežero. 21 d. dviračiais su Laimonu irgi lėkėm Bubių-Kurtuvėnų dviračiu taku, tik po tiesiai iki Geluvos. Vakar maudžiaus Gudeliuose, tik skirtumas, kad su mašina važiavau. O šiomis dienomis vanduo koks šiltas, tiesiog labai labai.

Liepos 15-18d. savanoriavau festivaly Velnio Akmuo 2010. Įdomu buvo, nes pamačiau ir išgirdau daug trash/black/death metal grupių ir visa tai nemokamai! Kaip nemokamai - pats pinigų nemokėjau, tik padėjau darbuotis: įrengti parkavimo aikštelę, sustatyti palapines, paruošti laužavietę, pastovėti automobilių aikštelėje parkavimosi metu...
Kokia dar nauda: savanoriavimo patirtis renginio metu ir prieš jį, gavau raudoną maikę, raudoną apyrankę (kurią dabar naudoju kaip knygos skirtuką). 16-17 d. keli bokalai alaus nemokamai ir 30 Lt kasdien maistpinigiams.
Šiaip buvo ir minusų: kartais slampinėjom be veiklos, 15d. kentėm alkį, vakare tik gavom pavalgyti kelis šašlykėlius ir po porą dešrelių.
Viską sudėjus vistiek džiaugiuos, kad pabuvau savanoriu VA 2010.


Su grupe Tankard.

O koks karštis šiomis dienomis: siaubas, vakar vidurnaktį buvo 26 C. Bandžiau slėptis rūsy, tenai tik 20 C. Rūsy neįdomu, ilgai nebuvau. Žiemą 20 C - labai šilta, o vasarą oho koks vėsumas.

Per Liepos mėnesį jau perskaičiau vieną knygą: E.M. Remarko "Mylėk savo artimą". Kelios citatos:

x Drąsa - gražiausia jaunystės puošmena.
x Rusijoje vyrai gali verkti ir vistiek likti vyrais narsuoliais.
x Miestas atrodo priešiškas tol, kol jame nepavalgai ir neišgeri.
x Gera atmintis yra draugystės pagrindas ir meilės pražūtis.
x Viskas laikina, net tai, kas trunka visą gyvenimą. (Ši labiausiai patiko).

Va41d., Gudeliai

Sekmadinis. Nuo popietės iki vakaro su draugais ir broliais praleidau prie Gudelių ežero. Vanduo šiltas buvo, o ir diena tokia karšta, beveik be vėjo. Vienintelis minusas: nelabai geras privažiavimas prie ežero.

Va40d., šeštadienis, 2/5 vasaros jau prašiuoliavo

Per šešias pastarąsias dienas jokio įrašo nepalikau šiame bloge. Vasara...
Ką nuveikiau per pastarąsias dienas? Nieko ypatingo:savo mašiniukui padariau nedidelį kosmetinį remontą, baigiau skaityti knygą "18 parų po žeme" ir pradėjau dvi naujas skaityt: "Mylėk savo artimą" bei "The Game". Žvejybą išvis apleidau, nuo birželio 25 dienos nebuvau meškerės į rankas paėmęs. Shame on me.
Šiandien diena be debesų, daba jau 25C, o orelis.lt praneša 29C, rytoj 31C. Reiktų degintis kur nors paplūdymy, prie ežeriuko leisti laiką, bet neaišku kaip čia gausis. Vuo, bent vakar buvau prie Galvės ežero. Futbolo kamuoliuką paspardėm, pasipliuškenom. Du draugus mokinu plaukti, vienas (Justins) padarė gerą pažangą, antras (Rolkis) truputį tingėjo, plūduriavo vietoj nieko nebandydams ir skundės kaip jam neišein plaukt :)).
Užvakar važiavau su dviračiu iki Salduvės piliakalnio, nuvažiavau ir į seną gerą vietelę, kurią vadinam "miškelis". Oi, kiek uodų buvo, tik prisėdau pasigrožėti pievele prieš miškelį ir tuoj tuntas uodų apipuolė, siurbė kraują. Paskui įsiklausiau į miško ošimą ir supratau, kad tai galybės uodų dūzgimas, teko nėšdintis iš ten.
Užužvakar buvo daug skubėjimo, laiko laisvo kelias akimirkas teturėjau. Dar tokia suknista senė čigonė ar žydė perpiet nuotaiką sugadino, priėjusi ir pradėjusi keiktis nei iš šio, nei iš to, teko atsikelti nuo suoliuko Vilniaus senamiesty už Rotušės ir eiti toliau. Nepatenkinta gyvenimu... būtų buvus vyras, tai kai būčiau vožęs. Rimtai supykino.

Va34d., vėl dviračiu po Šiaulius

[Diena, kai buvau kaime, rinkau kolorado vabalus, vagojau daržą, pykau, važiavau su dviračiu iki prūdelio, gėriau "Carlsberg" skarbą ant Pakartuvių kalno šlaito, išmatavau Šiaulių bulvaro ilgį]

Klausau švediško viking-folk stiliaus metalo. Blynai, gerai taško. Kartais duslus vokals "užgraulina". Kaip ir visks normaliai. Kodėl klausau metal žanro muzikos. Nu kurmis, todėl kad patinka ir kad padeda jausmus išventiliuoti. Kai įsijaučiu į muziką, suraukiu veidą ir bandau įsiklausyti į kiekvieną dainos skambesėlį, va tada ir atslūgsta net įkyriausi jausmai.

Šiandien stebėjau vieną sceną, kai nuvažiavau prie Prūdelio ir atsisėdau į tokią vietą, kad beveik visą prūdą mačiau [Pakartuvių kalno šlaitas, tarp dviejų beržų ant nupjauto beržo kelmo]. Pirmiausia pastebėjau, kad prie Prūdelio vaikšto mergina ir kažko laukia, kažkam "majakina" kartais ir vaikšto pirmyn atgal. Taip laukė apie 20 min., tada pamatė, tai ko laukė - kažkokį berną, kuris ką tik iš vandens buvo išlipęs ir draugs šalia stovėjo. Tas jos lauktasis priėjo prie merginos, apkabino ir po to pradėjo save trinti į merginos palaidinę, nu tipo, pasinaudojo kaip rankšluosčiu. Blynai, pagalvojau, tokia nepagarba. Ką pati mergina kaži galvojo? Gal jau prie tokių poelgių pripratus ir tik džiaugiasi "vaikiną" turėdama? Po penkių minučių jie atsisveikino, mergina patraukė link stotelės o vaikinas su draugu į priešingą pusę...
P.S. stengiuosi keiktis lietuviškai, todėl vietoj kai kurių negražių keiksmų naudoju žodžius "kurmis" ar "blynai". Mėgstamiausias keiksmas - "kurmio namo blynai" :).

Va32d., ilgai trukusi diena

Vis dar trisdešimtoji vasaros diena. Ši diena man truko ilgai, nes daug skirtingų veiklų veikiau: rašiau finansinę ataskaitą (norėdamas miego ir po to tik tris valandas naktį pamiegojęs), pažiūrėjau "Kitas" kokias tris serijas, dirbau prie medaus, grojau elektrine gitara porą rusiškų dainų, žiūrėjau futbolo varžybas - sirgau už Olandiją, išsiaiškinau kaip veikia FED-2 fotoaparatas, tvarkiau dviratį, nuvažiavau dviračiu iki bulvaro galo ir atgal, važiuodamas dviračiu be rankų, filmavau fotiku.

Šiaulių bulvaras saulei nusileidus, žiūrint nuo pingvinų fontano link turgaus.

Va32d., dienos lekia

Dienos skuba lekia. Laikas eina. O kartais taip sunku prisiversti daryti būtent tai, ką norisi darytis ir nedaryti to, ko tikrai nenorisi. Vienu žodžiu, sunku tapti tuo, kas esu :/.(įrašas anksti ryte)
Vakaras. Neseniai pasibaigė ketvirtfinalio pasaulio futbolo čempo rungtynės tarp Brazilijos ir Olandijos. Laimėjo Olandija!!! Kaip ir tikėjaus, nors ekspertų spėjimai buvo kitokie. 2:1. Pavarė olandai, o gal pasisekė. <_< Bala nematę, svarbiausia, kad laimėjo. Šiaip futbolo rungtynių nežiūriu, bet kai žaidė Ispanija prieš Portugaliją antradienį žiūrėjau ir šias. Žinoma ir toliau žiūrėsiu, seksiu, kaip sekasi Olandijai. Vėl keiksiuosi kulminaciniais momentais (stengsiuosi lietuviškai), jei žiūrėsiu ne viešoje vietoje, vėl trypsiu ir rėksiu kai bus įvartis. Truputėlį pabūti sirgaliu yra sveika, jaučiu kaip centrinė nervų sistema išsijudina, emocijos atsipalaiduoja.
Šiaip žinau, kad kai čempionatas pasibaigs nebesidomėsiu futbolu ir nė kašiu, bet dabar yra dabar. Hm, ką čia dar šiandien nuveikus... (įrašas iškart po rungtynių).

Va31d, šauktukas!

Vasaros antro mėnesio pirma diena!

Va25d., klausimai apie vasarą

Greitai bėga vasaros dienos. O taip nesinori, kad vasara taip greitai prabėgtų, todėl sau užduodu kelis klausimus, į kuriuos atsakydamas turėčiau "prailginti ir įprasminti" vasarą:
1) kaip praleisti likusią vasaros dalį turiningai?
2) kaip čia padarius, kad vasarą nereikėtų verkšlenti tuščiomis kišenėmis?
3) kuo pastarųjų dviejų klausimų uždavimas padės prailginti vasarą?

Va22d., kelionė prie Svilės šaltinio

Nekažką turėjau ką veikti, tai nutariau, kad reikia švaraus šalto šaltinio vandenėlio parsivežt. Reikia keliauti prie Svilės šaltinio (neišduosiu kur randasi). Pasiėmiau kelis penklitrinius bambalius, vieną stiklinę 12 litrų tarą ir porą pagalbininkų: Valentą ir Juozą. Važiuojant pro Aukštelkę pastebėjau patruliuojančius mentus abiejuose kelio pusėse. Kaip girdėjau, jau pradėjo gaudyti pradėjusius anksčiau švęsti Jonines vairuotojus. Jie manęs nestabdė, šiaip ar taip jų nebijau. Tik toliau pavažiavęs ne ten pasukau, truputį anksčiau nei reikėjo ir pastebėjau, kad degalai baigiasi, teko pavažiuoti atgal iki Aukštelkės. Užsipylęs važiavau toliau, šįkart pasukau jau ten kur reikia. Prie šaltinio auto aikštelėj mašinų nebuvo kai aš atvažiavau. Tik paskiau prisirinko.
Pirma apžiūrėjom apylinkes, nes tik antrąkart buvau tenai. Tikra gamta, oras tyras, paukščiai čiulba, super! :) Prisipylėm vandens tuo pat metu kovodami su uodais, nes jų tenai prie pat šaltinio tikrai netrūksta. Po to, varėm pasižiūrėti, kas per daiktas Svilės kryžių kryžkėlė yra. Juozas iškart nubėgo tolyn, nors ir gąsdinom, kad vilkas pagaus, po to išgąsdino mus vaidindamas vilko garsus.
Kryžių buvo oho, daug, priminė kryžių kalną, ant kitų ir rožančiai kabėjo. Akmuo su užrašu taip pat buvo, buvo rašoma, kad netoli stovėjo pušis ilgaamžė, ant kurios 18 a. pradžioje korė baudžiauninkus. Pušis stovėjusi iki 1966m. Kraupi istorija :/.
Ir dar vieną kilometrą teko nuo tų kryžių iki mašinos grįžt, gaivus oras svaigino. :)

Va21d., burbulai

Sudalyvavau renginy "Burbuliatorius 11". Tipo vyko jis Lietuvos didžiuosiuose miestuose, o aš kartu su Valentu, pasiėmęs fotiką ir pasenusius burbulus (praietų metų, nieko nebepūtė) variau prie savivaldybės "centukų" fontano. Fontanai neveikė, tikriausiai todėl, kad vėsoka diena. Daug burbulų pats nepūčiau, daugiausia fotografavau ir filmavau kitus pučiančius. Gaminančių burbulus buvo nedaug. Nustebino, kad ne tik jaunos merginos, bet ir pora šeimų su mažais vaikais atėjo burbulų pavaikyt.
Štai video:

Va18d., kas bus po šimto metų?

Graži ir saulėta diena, valgydamas pusryčius pasidžiaugiau skaisčiu be debesėlių dangumi, net širdis džiaugiasi. Neturiu nuotaikos kažko daug paišyti į blogą, tai geriau ir negadinsiu (popieriaus ir tušo). Ir štai susimąstau, jei parodytume žmogui gyvenusiam prieš šimtmetį, kaip mes dabar rašome, tai jis labai nustebtų. Nepatikėtų, kad galima maigyti mygtukus ir savo teksto šimtus puslapių matyti vienoje dėžėje. Kaži, kas įdomaus ir stebinančio galėtų būti po šimto metų? :)

Kelionė dviračiu

Pirmoji kelionė dviračiu šią vasarą Šiauliuose įvyko maršrutu "Namai-Valentas-Kryžių kalnas-namai-Valentas-namai". Valentas- tai brolis Valentinas, kuris gyvena tame pačiame rajone, bet kitoje gatvėje.

Kelionė pirmyn puikiai pavyko, pailsėjom, pasigrožėjom lietaus debesimis horizonte, išgėrėm alkoholinės giros ir traukėm atgal.

O tada ir prasidėjo smagumai: važiuoti atsibodo, jėgos seko, dar lietus užklupo.

Bet gerai, kad šiltas ir vasariškas, o tai būčiau pasiutęs. Ir taip to lietaus užteko apsitaškyti treningą važiuojant, nes nuo galinio rato truputį tiško purviukai. Kai prie Šiaulių Katedros į kalną varėmės dviračius, tai pralenkėm grupelę profkinių kažkokių (4m ir 1v), kurie garsiai pradėjo juoktis iš aptaškytų nugarų, net pačiam juokinga paliko :D.

Va15d., papūgos išsimaudė

Kartais ir paukščiai maudosi. Vat šiandien apturėjau džiaugsmo išmaudyt papūgėlas. Apipurškiau vandeniu iš butelio, kurio kamštelyje skylę prakrapščiau.
Dar pagalvojau, kad jeigu mikčius sakytų žodį "papūgos", tai yra didelė tikimybė, kad sumikčiotų papū-pūgos :D.
Šiaip diena nelabai išskirtinė, tik kad jau nuo vakar mašina remontuojama, kažką suvirinti reik. Tai šiandien ištraukiau apdulkėjusį dviratį, gaila ne savo, bet brolio. Ir bandysiu palakstyt po Šiaulius, treningiukus išeiginius apsivilkęs :D.

Va13d., Psichologo daina

Seniai jau žadėjau parašyti muziką "Psichologo dainai", eilėraščiui, kurį parašė draugas Laimonas. Žinoma, dainai muziką galvoti padėjo ir banguotieji monstrai :D.
Viso 11 dainos variantų, kuris geriausiai skamba?
Čia dar ne visa daina, tik vienas posmelis. Kai nuspręsiu koks turi būti ritmas ir kaip žodžius dainuoti, tai įgarsinsiu visą dainą :].

Va13d., 13-oji, bet ne penktadienis

Rytas. 11 val. Nepamenu, kada taip ilgai miegojau: beveik 11 valandų. Sunku patikėti, lietus matyt kaltas ir vakarykštis nuovargis. Visą dieną kaime dalgiu mojavau. Ir paprastu senovišku ir nauju, kuris benzininį variklį turi bei su stora zilka kapoja žoles.
Kų šiandien veiksiu, sunku pasakyti, jaučiu reikia paskaityti ką nors. Truputį Froido, truputį lietuviškų kūrinių. Praeitą dien pradėjau skaityti P.Coelho "Penktasis kalnas". Supratau, kad nesu dar subrendęs tokiom knygom. Vardai užsienietiški, neįprasti, pokalbiai vien tik filosofiniai. Ne man tokie skaitalai. O šis autorius labai populiarus, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje redau tik vieną Coelho knygą, visa lentyna iššluota. Matyt kitiems patinka. Tegu kiti ir skaito. :)


Iš archyvo: Vilnius. 2009 kovo 13 d., penktadienis.

Va11d., lietaus stebėjimas

Diena prabėgo kaime, nieko ypatingo, tik vienas bičių spiečius pabėgo, šiokia tokia netektis.
Dabar vakaras, lietus pila kaip iš kibiro, išjungiau kambary šviesą, kad geriau matyčiau lietaus lašus besitaškančius į langą. Kartais blyksteli vienas kitas žaibas. Iš audio sistemos kala Primordial "Suns First Rays". Neteko į "žaibus" nuvažiuoti, tai bent namie geros muzikos galiu paklausyt. Tokį gabalą tinka klausyti lyjant smarkiam lietuj, vėjui šlaminant medžius ir žaibuojant su griausmais. Mmm, nuostabus jausmas, toks relaksas, kad net nu :).

Va9d, ežys

Trindamas rūdis nuo savo "japoniškos saulytės" pastebėjau, kad ežiuks staiga iš vienų kaimynų per mana kiemą bėga pas kitus kaimynus. Aš tik staiga pribėgau, žiū sustojo ežiuks. Ką ten ežiuks, visas ežis tiesiog. Aš jį stebėjau, o ans nejudėjo irgi stebėjo mane, tingėjo susigužti net tada kai jį glosčiau :).

Va10d., Šiauliai

Ryte nublizginau savo "saulytę" (jei dar neaišku, tai nissan sunny), tada variau iki Ginkūnų susitikti su viena drauge. Nuvažiavome iki Salduvės, apžiūrėjome "totemą", paplepėjom.
Paskui važiavau seneliui dovaną pirkt, nes 69 gimtadienis, didelė šventė. Vakare lengvai paminėjome šią šventę.
Taip ir prabėgo diena. Nu dar, truputį žiūrinėjau į "kilkim žaibu" renginio istoriją ir svajojau, kaip būtų faina nuvaryt, bet neteks šiais metais pabuvot šiame renginy.

Tiktai muzika...

Klausoma muzika per pastaruosiu tris mėnesius >_>



Make your own dynamic tag cloud

Va7d., ankstyvas rytas

Šešios valandos trisdešimt keturios minutės: štai kiek laiko rodo laikrodis apatiniame dešiniajame darbalaukio kampe. Tikrai ne prieš kelias minutes atsibudau ir atsikėliau. Jau mažu visa valanda praėjo. Keistas rytas: atsibudau, pastebėjau, kad nebeužmigsiu ir iššokęs iš lovos ėjau į balkoną pasižiūrėti tekančios saulės. Gražus vaizdas. Gaila negalėjau nufotografuoti, fotiko baterija kraunama.
[Skamba A.Mamontovo daina "Užsimerk - atsimerk", norisi šokti]
Kodėl šiandien taip anksti kėliausi? Tikriausiai ne vien todėl, kad norėjau pamatyti tekančia saulę. Greičiausiai ir dėl to, kad laukia sunki dienelė vaikų namuose organizuojant prevencinę dieną. Organizuojame mes, VDUPSA ir dvi vaikų namų psichologės. Prevencija prieš priklausomybes: alkoholiui, tabakui, narkotikams ir kt.
Po šio renginuko sau pasiplosim ir varysim į gražią vietą, prie kažkokių karjerų. Stovyklausime porą dienų, jėga! Devintą vasaros dieną jau šausiu namo. Išsiregistruosiu iš bendrabučio ir, jeigu nereikės perlaikyti egzamino, grįšiu Kaunan tik dvidešimt šeštą dieną, vienai dienai.

[A.M. "Vardan Tavęs"]
Nuostabi daina, savo turiniu ir muzikiniu apipavidalinimu taip pat. Patariu paklausyti ir šiaip Mamontovo muzikos, nes jo dainos priverčia suktis smegenis, pamąstyti apie save, kitus, savo santykį su kitais, emocijas, visuomenę, politiką, grožį, mirtį, gyvenimą, meilę ir t.t.
Sau užduoti klausimus ir bandyti atsakyti man patinka, nežinau kaip kitiems? :)

Va6d., ramus sekmadienis

Vakar nors ir žadėjau, bet blogo nepapildžiau. Šiaip jau lietuviškas žodis atitinkantis "blogą" yra tinklaraštis. O jo pildytojas yra tinklaraštininkas. Tarptautinė blogerių diena bus keturioliktoji vasaros diena, bet apie "blogerius" plačiau pakalbėti žadu minėtąją dieną.
O kodėl vakar nepapildžiau tinklaraščio? Pirma, išsimiegoti baigiau tik 13 val. Po tamsaus alaus vakaro, šviesus rytojus neišaušo, išaušo tamsus dehidratuotų smegenų šeštadienis. Bandžiau gaivinti smegenis kavute, bet sunkiai sekėsi, į pagalbą pasitelkiau paskutinį bambalį "Svilės" šaltinio vandens. Vakaropi tik atsigavau.
Keliavau pažiūrėti dainų ir šokių šventės, kalbinau dar draugus, bet nieks nenorėjo, taigi važiavau vienas. Automobilį teko pasistatyti už kilometro nuo renginio, nes renginys buvo tikrai masinis ir nuostabus. Štai pora užfiksuotų akimirkų:



Kauno dainų šventė 2010

Va4d, egzaminai baigėsi!!!

Gurmaniškas tamsaus alaus vakaras išaušo, tai atpildas už praėjusius egzus ir tikriausiai smegenų pratrynimas nuo bereikalingos informacijos. Alus nėra stiprus: 3,8 - 4,5 proc. alkoholio tūrio, stipriausias Engelmanas su 6 proc. alk. tūrio.
Tikiuos, kad pilvo labai neišpūs, nes yra toks mitas, kad nuo tamsaus alaus pučia. Rytoj ryte bus geriau matyt. Kaip ten patarlė sako: "Geriau tamsus alus, negu šviesus rytojus". Rytoj, neturėdamas visą dieną kų veikti, galėsiu pasamprotauti pastarosios patarlės tema.
P.S. galvojau, ar verta rašyti į blogą apie alų ir kodėl aš jį geriu. Sugalvojau, kad neturiu ko slėpti ta tema. Kartais galiu sau tai leisti. Gyvename tik kartą. :)

Va3d., "pasiruošimas paskutiniam egzaminui"

Taip taip, rytoj paskutinis šios sesijos egzaminas. Jis vadinasi "socialinių tyrimų metodai". Mokiausi neįdomiai ir neilgai, tad pažymio tikiuosi nedidelio ir nepuikaus. Užtektų 4, kad tik išeitų 5 ir nebūtų skolos, o šiaip jau nesvarbu, nes mokėjimas 520 Lt už nepakankamai pažangų mokymąsi ir taip jau gresia.
Kaip aš šiandien ruošiausi egzui. Va tep: kėliausi šeštą valandą ryto ir ,atsitraukęs užuolaidą, kad būtų šviesiau pradėjau skaityti apie kokybinių tyrimų medžiagos rūšiavimą. Keista, bet ryte skaityti buvo įdomu. Tas džiaugsmas neilgai truko, nes reikėjo ruoštis važiuoti į kaimą, kur laukė tikras poilsis, beveik. Jau Šiauliuose pradėjo lyti ir galvojau, kad diena sugadyta, bet... kaime buvo sausa sausa, nei šiandien nei vakar Viliočių kaime kritulių nebuvo. Tad puikiausiai galėjau pasodyti tris moliūgų sodinukus. Po to su seneliu ėjom apžiūrėt bičių, bet medaus bitės neturėjo. Šio pavasario medus: viso labo vienas nepilnas medsukis. Tuo pačiu ir nekokia žinia medaus mėgėjams, perkantiems medų. Medaus kainos šįmet šoktelėjo: nuo 15 Lt už kilogramą daba jau kaštuoj(palyginimui, praeitais metais kainavo 10 Lt/kg). Tam įtakos turėjo šalta žiema.
Perpiet iš kaimo grįžau, pavalgiau cepelinų ir truput pailsėjęs važiavau Kaunan. Kely taip miego užsinorėjau, kad turėjau viršyti greitį, kad neužmigčiau ir būtų įdomu važiuoti, nes važiuoti vienam ir be radijos, tai nieko negali būti nuobodžiau. Viršijau greitį tik paskui kitus greituolius važiuodamas, nes jei pagautų, tai tą, kuris pirmas, o aš truputį pristabdyčiau ir nieko tokio.
Vakare jau norėjau mokytis, bet tokis miegas suėmė, debesys juodi susikaupė ir kad pradėjo pliūpti lietus, tai gražu gražu. Ėjau į balkoną pasigrožėti, du kartus. Žaibai ir stiprus lietus kažkaip pažadina mane, atgaivina :).
Žadu pasimokyti rimčiau tik išjungęs kompą, o tai bus greitai, ir iki vidurnakčio šiandien tikrai miegosiu :P

Va2d part2, apie nieką

Dar nesibaigė antroji vasaros diena, jėėė :)
Šiandien tikrai nusprendžiau, kad anksčiau reikia eiti miegoti, užteks "kompinėti" ar filmus žiūrėti naktį. Geriau daugiau miego, vardan psichinės sveikatos. Nors... jaučiu kitąnakt reiks mokytis egzui paskutiniam. Taip man ir reikia :/.
Dabar truputį apie nieką. Aš sau nesibodžiu užduoti keistus klausimus. Pvz.: kaip reikia gyventi gyvenimą, kad būčiau niekas. Manai lengva? Anaiptol. Būti nieku tai tas pats kas neturėti draugų, neturėti jausmų, o tai neįmanoma!
Užtat kartais anksčiau jausdavausi nieku. Tai toks jausmas, kad esi niekam nereikalingas, kad niekas tavęs nemyli, meilės kitiems ir net sau nejauti, užeina graužatis, gėda, liūdesys neapsakomas. Džiaugiuosi, kad toks jausmas jau seniai buvo aplankęs, spjaunu tris kart per kairį petį ir niekam nelinkiu.
Esu linkęs į dabartį ir ateitį žvelgti optimistiškai :). Kartais idealizuoju vienus ar kitus dalykus, bet nuo realybės nebėgu, nes buvimas kažkuo, tai yra gyvenimas dabarty, o ne svajonės. Ar kada pagalvojai, kaip smagu jausti šiuo metu saulę, šildančią odą, vėją, kedenantį plaukus, matyti ir girdėti linksmus draugus besijuokiančius. Tai yra gyvenimas. Jei pripildau gyvenimą meile, tai dar džiugesnis gyvenimas atrodo, bet mylėti nėra lengva. Kadangi čia gali prasidėti kita tema, apie tai kitądien, baigiu. Viskas, labos ;) Viena minutė iki vidurnakčio :)

Vasaros antra diena (va2d)

Pasaulį irgi įsuka kažkokia stipresnė jėga (kiti tą jėgą vadina Dievu) ir pasaulis sukasi, žmonės jame sukasi. Tada viskas susivarto ir kai pasaulis sustoja žmogus pamato, koks jis spalvotas ir gražus, o ne pilkas pilkas...

Be 10 minučių vasara!!!!

Pažiūrėjau filmą "Closer". Nu kažkas nerealaus, tarpusavio santykius taip įdomu stebėti, ypač kai jie tokie painūs. Net norėdamas miego visą filmą peržiūrėjau nežiovaudamas, nes buvo "očen interesna". Tikrai, daug jausmų atsispindėjo. Pajutau empatijos galią.
Tai vuo, iki vasaros liko 15 min. (dabar laiko duomenimis). Kad ir kažkiek miego noriu, bet tikrai sulauksiu tos minutės kai pavasaris pavirs vasara. Tada jau būsiu išjungęs kompą, susikaupsiu ir klausysiuosi tylos :).
Ką dar noriu parašyti šį pavasarį, tai kad, būdamas Vilniuje sukdamasis ant laimingosios plytelės buvau sugalvojęs norą, kuriam išsipildyti daviau laiko iki vasaros. Keista, bet po truputį pildosi. Tikiuosi, kad vasarą visiškai išsipildys, laikysiu kumščius ir špygas. Va tep. Svarbiausia truputis tikėjimo ir šiek tiek pastangų, nes norai patys savaime nesipildo. Susitiksim vasarą ;)

P.S. kai šitai baigiu rašyti iki vasaros lieka 10 min. :) ech smagu bus prisiminti šią akimirką

Širdy dar neruduo

Miela /as skaitytoja /au, paskutinė pavasario dienelė gi šiandien. Jaučiuosi tikrai pavargęs, vos kojas velku (kai kas spėjo, jog taip ir bus ;D), bet tik fiziškai, o širdy dar neruduo. Man toks jausmas, jog pavasaris tik dabar prasidėtų. Kažkuria prasme, tikriausiai jausmine, atgyja jausmai, bunda taip sakant. O kas bunda... tai jau paslaptis, visko sakyti negaliu, turiu ir sau pasilikti kažkiek info apie save :).
Praeitą naktį miegojau tik 3 valandas. Ne kažką, bet miego užteko. Kai užtenka motyvacijos nemiegoti, užtenka ir miego, tą jau seniau esu pastebėjęs. Žinoma, reikia ir organizmą patausoti, negalima visąlaik taip save varginti ir džiaugtis, kaip gerai, kad reikia mažai miego. Absurdas, tai tikrai ne man. Kad ir koks vyturėlis būčiau, bet kai vėliau nueinu miegoti, tai ir ryte automatiškai septintą valandą nebeatbundu.
Okis dokis, varau žiūrėt filmo "Closer", tikrai nežinau, ar pažiūrėsiu neužmigęs ;D.
O tai buvo bajeris, žiūriu eurovizijos finalą, žiūriu žiūriu ir užmigau, tik pabundu ir jau beveik valanda praėjusi nuo laimėtojų paskelbimo. Ir visąlaik miegojau atsisėdęs, žiauru, net pačiam iš savęs juokinga. :D

AAAAAAAAAAAAA!

Karingu kovos šūksniu pasitinku dieną: "AAAAAAAAAAAAAA!"
Rėkiu viduje, o ne balsu. Bijau, kad kambariokai pabus ir nesveiku palaikys. Rėkiu, nes nenoriu eiti į socializacijos ir ugdymo egzaminą, kuris bus už valandos ir 20 minučių.
Ryte pabudęs galvojau apie du dalykus: "miego, dar miego duokit" ir "bliamba, Damien Rice viena daina, klausyta prieš miegą, dar galvoje tebeskamba". Pasinaudojęs didžiausiomis valios pastangomis ir panaudojęs skambančią galvoje dainą kaip žadintuvą, narsiai kėliausi pasitikti sunkios dienos. Kad geriau sektųsi keliauti į egzaminą galvą praploviau šampūnu "Wash and go". To neužteks, reiks dar ir medžiagą pasikartoti.
Paskutinė pavasario diena! Kaip greitai laikas eina, tai nusikeiksiu lietuviškai: "eina namas kurmio!". Dar daug ką norėčiau parašyti, bet laikas ribotas. Čiuju ir pačiam bus nuobodu ateity skaityt, jei daug rašysiu. Vistiek žadu papildyti savo blogą šiandien vakaropi apie tai kokius jausmus ir išgyvenimu man sukėlė pirmoji pavasario diena. Tiksimes! (Latviškai "iki")

black

Kartais man patinka juoda spalva.
Aš taip pagalvojau, kai pastebėjau, jog labiausiai mėgstu juodus odinius batus, geriu juodą kavą, kartais klausau black metal stliaus muzikos, dažnai rengiuosi juodai (tik juodų džinsų neturiu), mėgstu juodą alų. Tiek faktų dabar atsiminiau.



Štai ką radau parašyta apie juodą spalvą:
Juoda spalva – paslapties spalva, kai kuriose situacijose magiškoji juodoji spalva – seksualumo simbolis (ja dabinasi seniausios profesijos moterys Paryžiuje).
Juoda spalva naudotina reiškiant jėgą ir solidarumą, šiltumo jausmą (juoda spalva sugeria visas kitas spalvas), norint suteikti paslapties, intrigos ir ypač pabrėžiant nepriklausomybę.
Juoda spalva nenaudotina: skaityklose, vaikų kambariuose, gydymo įstaigose, žmonių aptarnavimo įstaigų patalpose, kuriose būtina nuoširdžiai bendrauti.

Interesnai! :)

Ežiukas

Negalėjau neįdėti :)

Pirmoji sesijos diena

Sveiks, mielas skaitytojau,

štai šiandien buvau kupinas idėjų ir minčių, ką gi galėčiau parašyti į blogą, bet kai įsijungiau kompiuterį visos mintys kaip mat išgaravo. Nežinau kur, nežinau kodėl. Ar tau taip nebūna? Tiek to, parašysiu porą sakinių apie sesijos pradžią.

Visą savaitgalį pamažu ruošiausi pirmajam egzaminui. Skaičiau medžiagą, atsakinėjau į klausimus, buvusius to dalyko egzamine prieš pusmetį ir kartojau, kartojau, nes "repetitio est mater studiorum". Kuo puikiausiai parašiau audiovizualinio egzaminą (bent 80 proc. atsakymų žinojau), ir ta proga pažiūrėjau filmą "Veronika ryžtasi mirti". Puikus filmas savo idėja, kad gyvenime daug nuostabių akimirkų ir tikrai neverta iš gyvenimo pasitraukti savo valia, nes ir liūdniausias gyvenimo etapas pasikeičia į geresnį, tik reikia išlaukti. Pasiilgau ateities, nepatirtų akimirkų.

Rytoj bus sveikatos ugdymo egzaminas. Džiaugiuosi, kad egzaminai raštu laikomi, o ne žodžiu, nes toks užkimęs esu, kad baisu. Gėda su žmonėmis šnekėtis. Pasėkmė aktyvios praeitos savaitės ir išvados: reikia su saiku važinėtis dviračiu, sportuoti treniruoklių salė su saiku ir šokti tautinius šokius taip pat su saiku. Kadangi buvau besaikis vieną dieną ir po to nelabai saugojausi nuo skersvėjių, tai jau ketvirta diena, kai balsas pasikeitęs. Gydausi tik liaudiškom priemonėm, bet arba liaudiški dalykai neveiksmingi, arba mano peršalimas labai rimtas. Esu linkęs tikėti antrąja prielaida. Ką dar bandau gydydamasis, tai tikėjimo jausmą, jog jau beveik esu sveikas.


Kauno centre, prie fontano, po VDUPSA susitikimo, prieš važiuojant atgal į Taiką (Gegužės 19d.)

Pavasario naktis iš pirmadienio į antradienį

Sveikas, mielas mano dienoraščio skaitytojau. Labai džiaugiuosi, kad skaitai labai įdomų mano blogą ;) Respekts!
"
O dabar rimtai. Šiuo metu baigdamas graužti obuolį bei klausydamasis "post rock" žanro muzikos sumąsčiau, kad vuo reikia parašyt kažką į gerąjį blogą. Išleiskim blogį!

Rašyti turiu apie tikrai daug ką, bet laiko neturiu, o ir miego užsinorėsiu neužilgo. Praeita diena buvo įdomiai sunki. Visks prasidėja nuo to, ka ryte apbudęs pamačiau, jog iki latvių kalbos paskaitos likę 5 minutės. Nebesistengiau suspėti, nes fiziškai ir neįmanoma! Ramiai išlipau iš lovos, prieš tai gerai iškeiksnojęs telefoną, kuris manęs nepažadino (mėgstu kietai įmigti) ir ėjau praustis. Tikėjau, kad šaltas vanduo bus tik vakare, bet didžiausia nuostaba: buvo ir ryte. Ryto staigmena! Jau nuotaika pakilo, bet po pusvalandžio susidariau savaitės darbų planelį ir net aiktelėjau, kiek daug visko reiks padaryt. Nedaug trūko, kad frustracijos jausmas būtų užklupęs, bet ale savo jausmus mokėjau normalizuoti.

Į "žlugdymo ir asocializacijos" paskaitą skubėjau dviračiu, vėlavau kokį 15 min., nes neapskaičiavau, kada galiu išvažiuoti iš bendrabučio, kad suspėčiau. Paskaita truko tikrai neilgai, bet nepatiko, kad buvo tik valandos trumpumo, paskutinę "žlugdymo..." paskaitą norėjau didesnę turėti. Kadangi turėjau trumpą paskaitą, tai pasijutau tik truputėl sužlugęs. Grįšiu prie dviračio temos. Šiandien su savo "vielosipiedu" numyniau 28,78 km. Kelionė truko 2 val. 11 min. Važinėjau ir tarp paskaitų, todėl tiek pralėkiau, o nuo barako iki univiero tik 6,3 km kelias.

Skubu mokytis latvių kalbos dalyvių ir panašių briedų, nes ryte reiks žūt būt rašyt. Sakau, šią naktį man turės užtekti šešių valandų miego, nes daug miego stropiam studentui, kai yra atsiskaitymai - didžiausia ir neįperkama prabanga.

Ir žin, kas paded neužmigt naktį, kai reikia mokytis ir nėra jėgų. Ogi POWER METAL muzikike! Viens grupės Epidemia gabalų, kuris pažadina jėgas. Jėėėėėėėėėėė ;]

Labai šilta pavasario diena

Šiandienos šilumos prispaustas ir žalumos apakintas prisiminiau vasarą. Šiandien išbandymų diena. Kadangi bendrabuty nėra šilto vandens, tai teko tenkintis šaltu. Dabar suprantu šilto vandens reikšmę ir kaip aš jo neįvertinau paprastomis dienomis. Išbandymai tuo nesibaigia: ruošiuosi iki Kauno centro nuvažiuoti dviračiu, o ne troleibusu kaip paprastai. Jaučiu laisvės jausmą lėtai srūvantį gyslomis. Laisvės arba savęs realizacijos jausmui palaikyti stengiuosi daryti tai, ko bijau, bet kas mano sveikatai nekenkia. Arba darau tai, ko seniai nedariau ir kas sukelia žvalumo. Pvz. šaltas dušas. :)

Pamąstymai

Štai dabar yra naktis. Nemiegu, neramios mintys neduoda ramybės. Įvairūs klausimai lenda į smegenis ir nori būti atsakyti. Šelmiai. Kokio tipo šie klausimai? Ogi paprasčiausio:
kodėl kartais naktį norisi nemiegoti?
Kodėl pavasaris?
Kodėl jaučiuosi būtent taip kaip jaučiuosi, o ne kitaip?
Kodėl šiuo metu neturiu merginos, nors man jau 21 metai?
Kaip iš gyvenimo pasiimti kuo daugiau?
Kaip atsikratyti nuostatų, kurios kartais trukdo?
Kaip pradėti rimčiau žiūrėti į studijas ir daugiau mokytis?
Kaip suprasti, ko iš tikrųjų širdis trokšta?
Kodėl randu mažai laiko kūrybai? (eilėraščių, prozos rašymas, fotografija, filmavimas ir video klipukų montavimas, piešimas, drožimas iš medžio, dekupažas)

Atsakymų žaibišku greičiu nesistengiu surasti, bet šiokias tokias hipotezes turiu.

Eilės iš praeities, tinkančios dabarčiai

Dangus apsvilęs, kur jo mėlynė?
Saulė miega pataluos šilkiniuos,
Kai žmonės gatvėmis ritinėjasi,
Tu žvelgi nurimęs.

2008.05.27 Diena prieš matematikos egzaminą